Et… Kam vartoti alkoholį, kuris skleidžia nemalonų kvapą, jei kur kas gardesnis kanapės dūmas?
Toks nekaltas „žolės“ manifestas visame pasaulyje, toks šiuolaikiškas, su ekologiška priedanga, juk tai tik „žolė“ – augalinis produktas. Tačiau tai – pirmas žingsnis stipresnių narkotikų link.
Kas yra kanabinoidai? Tai sudėtinė kanapės augalo dalis. Egzistuoja trys kanabinoidų, kuriuos žmonės naudoja, tipai: pramoniniai, medicininiai ir sintetiniai. Pavartojus tam tikrų kanabinoidų, jaučiamas skirtingas poveikis, jis priklauso nuo vartojimo būdo. Pavyzdžiui, rūkant ar garinant poveikis gali būti jaučiamas vos per keletą minučių. Tuo tarpu kramtant ar valgant poveikį galima pajusti po pusvalandžio ar kelių valandų.
Poveikis priklauso nuo kanabinoidų turinčių preparatų tipo. Vieni kanabinoidai yra psichoaktyvūs, tokie kaip THC, jie sukelia euforiją, spontanišką juoką, didina apetitą, sausina burną. Kiti – psichoaktyvaus poveikio nesukeliantys kanabinoidai (CBD, CBG). Čia ir glūdi esminis skirtumas – kai kurie kanabinoidai naudojami pramogai, siekiant panašaus poveikio, kurį suteikia alkoholis ir kitos psichoaktyvios medžiagos. Būtina žinoti, kad psichoaktyvių kanabinoidų vartojimas gali būti pavojingas, jei žmogus (jaunuolis) turi psichinės sveikatos sutrikimų, širdies problemų, jei kanabinoidai vartojami su alkoholiu ar kitais ypač stimuliuojančiais narkotikais.
Kanapės – populiarios tarp jaunimo. Moksliškai įrodyta, kad jos kelia priklausomybę arba tampa pirmu stimulu vartoti stipresnes narkotines medžiagas, tačiau Lietuvoje kai kurie politikai (politinės partijos) nemato nieko blogo, priešingai – stengiasi keisti įstatymus ir suteikti galimybę dekriminalizuoti minimalų kanapių kiekio disponavimą ir legalizuoti jų vartojimą. Kai visas pasaulis siekia įvairiais būdais mažinti vartojimo populiarumą, Lietuvoje pasisakoma už vartojimą.
Atliktas tyrimas „Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD)“ (2019 m.) atskleidė, kad Lietuvoje beveik penktadalis (19,6 proc.) 15–16 metų paauglių yra bent kartą išbandę šį narkotiką. Kanapės veikia žmogaus smegenų centrus, atsakingus už motyvaciją, elgesį, atmintį. Dėl to „žolės“ dūme paskendusios paauglystės padariniai gali būti juntami visą gyvenimą.
Anot Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų skyriaus informacijos biuro vedėjos toksikologės Laimos Gruzdytės, „ne kiekvienas, kuris rūko „žolę“, iš tiesų tik „žolę“ ir rūko. Didžioji dalis „žolės“, ypač tokioje šalyje kaip Lietuva, yra nupurkšta papildomais sintetiniais kanabinoidais tam, kad būtų sustiprintas jos poveikis.“ Jos teigimu, tokiu atveju išauga kanapių toksiškumas ir neigiamas poveikis organizmui. Ir net jei rūkantysis yra visiškai tikras, kad įsigijo 100 proc. natūralių kanapių, šis narkotikas būna apdorotas įvairiais pesticidais, priešgrybeliniais preparatais. Visa tai surūkoma „iki 21 metų, kai smegenys dar formuojasi, „žolė“ tikrai veikia psichiką. Kuo gausiau ir kuo anksčiau pradedama vartoti, tuo didesni ir liekamieji reiškiniai. Pavyzdžiui, mediciniškai įrodytas ryšys tarp šizofrenijos vystymosi ir „žolės“ rūkymo. Ją rūkantiems šizofrenija vystosi 6 kartus dažniau, ja gali susirgti jaunesni žmonės. Jei asmuo mokosi, jam tampa sudėtinga suvokti informaciją, šis poveikis gali tęstis iki savaitės po narkotiko vartojimo. Kanapių mėgėjai prasčiau mokosi, kartais nebaigia mokyklos. Vėliau tai lemia nenusisekusią karjerą, mažą atlygį ir sudėtingus santykius su artimaisiais.“
Ar dar reikia tęsti sąrašą psichiką žalojančių faktų, rodančių, kokia didelė įtaka daroma jauno žmogaus sveikatai, socialiniam gyvenimui, santykiams su artimaisiais ir aplinka, kad dėl to išsivysto didelė psichologinė ir fizinė priklausomybė?
Jaunuoli, pagalvok – ar tikrai verta?