LAIKAS RIMTAI VERTINTI JAUNUOLIŲ SAVIŽALOS POTRAUKĮ

Daugybė su savižalos potraukiu susijusių tyrimų patvirtina, kad dažniausiai nuo minčių apie savižudybę pereinama prie bandymų nusižudyti. Ši išvada labai aiškiai įrodo, kad savižala (nepriklausomai nuo konkrečios apgalvotos įvykių baigties) yra labai stiprus rizikingas žingsnis savižudybės link. Nerimtas visuomenės požiūris į tokį jaunuolių elgesį iškreipia su sveikata susijusių tyrimų spektrą vertinant paauglystės poveikį tolesniam žmogaus gyvenimui, vertybių formavimuisi, gyvenimo kelio pasirinkimui.

 Labai svarbu, kad save žalojančių jaunuolių situacija būtų vertinama itin rimtai ir būtų pasiūlyta skubi psichologinė pagalba, kuri padėtų išsiaiškinti tokio elgesio priežastis.

Tai, kad požiūris į save žalojančius jaunuolius yra atsainus, labai išryškėja jų atsakymuose į klausimus, kodėl jie pradėjo žaloti save, kas juos veikia ir kas gali padėti jiems nustoti žaloti save. Jie jaučiasi globojami, tačiau jų niekas nesiklauso.

Svarbu, kad save žalojantiems jaunuoliams būtų pasiūlyta skubi psichologinė pagalba, kurios metu būtų galima išsiaiškinti taip elgtis skatinančias priežastis.

Atsižvelgiant į tai, kad daugelis gyvenimą savižudybe baigusių žmonių buvo vertinami kaip mažos rizikos grupė, daroma išvada, kad reikia keisti požiūrį į visas savižalos mintis ir elgesį bei siūlyti tinkamas įrodymais pagrįstas paslaugas. Teigiama pagalbos reikšmė turi būti nuodugniai išnagrinėta atsižvelgiant į kiekvieno atvejo sudėtingumą, taip pat suprastos jaunuolio problemos ir galimybės pasveikti.

Turime veikti bendrai (tyrėjai, gydytojai, pirmosios pagalbos darbuotojai, slaugytojai ir žmonės, turintys didelę patirtį), kad skelbtume aiškią žinią visuomenei, o ypač sveikatos, švietimo, teisingumo ir socialinės priežiūros sektoriams: ne tik savižudybė, bet ir savižala yra visų reikalas.

Jaunuolių savižalos potraukio reikšmė:

  • išreikšti kažką, ką sunku nusakyti žodžiais;
  • nematomas mintis ar jausmus paversti kažkuo matomu;
  • emocinį skausmą pakeisti fiziniu;
  • sumažinti slegiančius emocinius jausmus ar mintis;
  • kontroliuoti;
  • pabėgti nuo traumuojančių prisiminimų;
  • bausti save už savo jausmus ir išgyvenimus;
  • jausti sustingimą, atsijungimą ar atsiribojimą;
  • sukurti priežastį fiziškai rūpintis savimi.

Yra pagrįstų įrodymų, kad kalbėjimo terapijos intervencijos padeda lengviau atsigauti po minčių apie savižudybę ir savižalą, todėl svarbiausia yra didinti psichologinės pagalbos prieinamumą jaunam žmogui.

Leave a Comment