AKTYVUS GYVENIMO BŪDAS

Aktyvaus gyvenimo būdo, palyginti su kitomis sveikatinimo formomis, nauda yra tokia didelė, kad kai kurie šeimos gydytojai skiria mankštą, o ne vaistus. Aktyvus gyvenimo būdas apima viską: sportą, aktyvius žaidimus, sodininkystę, namų ruošą, važiavimą dviračiu, intensyvų vaikščiojimą, plaukiojimą ir t. t. Kuo būsite sportiškesni, tuo bus geresnė savijauta ir platesnė šypsena!

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras teikia sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikams ir suaugusiesiems, kartu pabrėždamas mokslo įrodytą fizinio aktyvumo naudą sveikatai. Skelbiama, kad ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla 5 dienas per savaitę suaugusiesiems sumažina pavojų susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Manoma, kad fizinis nejudrumas yra viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Mokslininkai įrodė, kad fizinis pasyvumas 60 proc. didina riziką susirgti galvos smegenų insultu, 45 proc. širdies ligomis, 30 proc. arterine hipertenzija. Fizinis krūvis geriau veikia kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemas, stiprėja nespecifinis imunitetas, grūdinama valia, mažėja streso hormonų. Ypač svarbu mankštintis laisvalaikio metu, nes gyventojų fizinis aktyvumas išlieka daugelį metų nepakankamas. 2012 m. tik 31 proc. vyrų ir 27 proc. moterų mankštinosi apie keturias dienas per savaitę. Reikia pažymėti, kad nuo 1994 m. gyventojų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo pėsčiomis (nors 30 min.), dalis sumažėjo nuo 29 iki 18 proc. (vyrų) ir nuo 27 iki 23 proc. (moterų). Ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis yra viena paprasčiausių fizinio aktyvumo formų. Rekomenduojama kasdien pėsčiomis greitu žingsniu nueiti 3 kilometrus arba ėjimą pakeisti fizine veikla (bent 30 min.).

7 fizinio aktyvumo naudos įrodymai:

1. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį

Užsiimdami fizine veikla deginate su maistu gaunamas kalorijas. Čia galioja paprastas principas – kuo intensyvesnė veikla, tuo daugiau kalorijų sunaudojama.

2. Judėjimas palaiko gerą sveikatos būklę ir padeda kovoti su ligomis

Nerimaujate dėl širdies veiklos? Siekiate sureguliuoti kraujo spaudimą? Kad ir koks žmogaus svoris, aktyvumas padidina didelio tankio lipoproteinų (DTL) arba „gerojo“ cholesterolio kiekį ir sumažina žalingų trigliceridų koncentraciją.

Šis dvejopas efektas leidžia palaikyti sklandų kraujo tekėjimą kraujagyslėmis, sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

3. Fizinė veikla gerina emocinę būklę

Norite jausti emocinį pakilimą arba nuleisti garą? Darykite fizinius pratimus arba nors 30 minučių pasivaikščiokite lauke. Fizinis aktyvumas stimuliuoja įvairių smegenyse veikiančių cheminių medžiagų gamybą, tai užtikrina laimės pojūtį ir padeda atsipalaiduoti.

4. Judėdami tampate energingesni

Fiziniai pratimai stiprina raumenų tonusą ir didina ištvermę. Judant deguonis ir maistinės medžiagos sparčiau pasiskirsto po kūno audinius, todėl širdis ir plaučiai ima veikti efektyviau, padaugėja energijos.

5. Fizinė veikla užtikrina miego kokybę

Sunku užmigti? Naktį dažnai pabundate? Reguliariai judėdami užmigsite greičiau, miegas bus kokybiškesnis. Tačiau reikia prisiminti, kad tarp fizinės veiklos ir miego turi būti padaryta pertrauka, antraip jausitės per daug energingi ir negalėsite pailsėti.

6. Fizinis aktyvumas gerina intymaus gyvenimo kokybę

Dėl didėjančios energijos ir pozityvesnio savo kūno vertinimo fizinis aktyvumas siejamas su kokybiškesniu intymiu gyvenimu.

7. Judėjimas gali tapti puikiu laiko leidimo būdu

Fizinė veikla leidžia atsipalaiduoti, pasimėgauti aplinka. Judėjimas, priklausomai nuo užsiėmimų specifikos, padeda suartėti su kitais šeimos ar bendruomenės nariais. Tiesiog turėtumėte atrasti veiklą, kuria galėtumėte mėgautis (bėgiojimas, šokiai ar futbolas). Jei laikui bėgant imsite jausti nuobodulį arba nepasitenkinimą, keiskite fizinę veiklą.

Leave a Comment