Sveiki, viskas prasidėjo maždaug prieš pusmetį, kai vaikštant tiesiog pradėjo suktis galva, tirpti kojos ir atrodė, kad tuoj prarasiu kontrolę, apalpsiu, širdis daužėsi, išsigandau, nes niekad neturėjau jokių sveikatos problemų. Po šio įvykio bijojau išeiti viena, pradėjau vengti apskritai kažkur išeiti, o išvykus atrodė, kad tuoj vėl viskas pasikartos, atrodė kad ima suktis galvai ir t.t. Po kiek laiko tokia savijauta praėjo, bijojau mažiau, tačiau nuolat jaučiau stiprų širdies plakimą, kartais pulsas ramybės būsenoj sukildavo iki 130, vėliau atsirado ir nerimas. Dienas pradėjau skirstyti į geras ir blogas, kai nerimo nebūna, kai nuotaika gera ir kai nerimas stiprus, arba tiesiog liūdna nuotaika ir visą dieną noriu gulėti ir verkti. Nusprendžiau apsilankyti pas gydytojus, padarė tyrimus: kardiogramą, endokrininės sistemos, kraujo. Viskas buvo gerai, tačiau savijauta negerėja, iš šeimos gydytojo jokios pagalbos ar patarimų nesulaukiau, todėl pakeičiau jį. Kyla klausimas, kur reikėtų kreiptis, ar psichologas padėtų, ar reikia medikamentinio gydymo?
Sveika, tavo aprašyti simptomai ir tai, kad jų medicininės priežasties nebuvo rasta, skatina svarstyti, jog susidūrei su panikos ataka. Panikos ataka – tai tokia būsena, kai staiga užplūsta labai stiprūs baimės, siaubo jausmai, ir pojūtis, tarsi tuoj nutiks kažkas siaubinga. Paniką paprastai lydi įvairūs somatiniai simptomai:
- dažniausiai žmogui ima labai smarkiai plakti širdis,
- tampa sunku kvėpuoti, gali atsirasti dusulio pojūtis;
- taip pat gali būti jaučiamas pykinimas, šleikštulys, skausmas krūtinėje;
- asmuo gali jaustis apsvaigęs, atsiranda pojūtis, kad tuoj nualps;
- gali užplūsti karštis, žmogų išpila prakaitas arba, atvirkščiai, apima šalčio pojūtis;
- gali atsirasti drebulys;gali apimti nerealumo jausmas, pojūtis, tarsi būtumei atskirai nuo savo kūno (depersonalizacija).
Tokia būsena gali testis apie 10 minučių. Apėmus panikos atakai, žmogus šiuos simptomus gali klaidingai palaikyti širdies priepuolio ar kitos rimtos fizinės grėsmės požymiais. Nepaisant to, kad aprašyta būsena nėra grėsminga sveikatai ir gyvybei, šis patyrimas yra toks bauginantis, kad kartais žmonės ima bijoti dar kartą patirti tą pačią būseną. Žmogus išsigąsta fizinių simptomų, o tai dar labiau sustiprina patiriamą baimės jausmą. Pavyzdžiui, ėmus kiek smarkiau plakti širdžiai, žmogus iš karto pradeda baimintis, jog tuoj įvyks kas nors siaubingo, ištiks širdies smūgis, o tai tik sustiprina nerimą ir paskatina širdį smarkiau plakti. Kitaip tariant, kaip galima pastebėti, susidaro tam tikras “užburtas ratas”, kai net maži fizinės būsenos pakitimai (kurių priežastis kartais yra būtent nuogąstavimai, kad taip nutiks) iššaukia baimę, kuri, savo ruožtu, paskatina intensyvesnius nemalonius fizinius pojūčius. Intensyvūs simptomai tarsi „patvirtina“ klaidingą įsitikinimą, jog tuoj įvyks kas nors blogo, ir žmogus ima jausti dar stipresnį baimės jausmą. Taip įvyksta panikos ataka.
Jeigu patiriamų simptomų žmogui nepavyksta susieti su panika, tai gali paskatinti jausmą, kad panikos priepuolis gali ištikti netikėtai, kad jo negalima numatyti. Tai stiprina patiriamą nerimą bei įtampą. Nerimas gali sustiprėti tose situacijose, kur panikos ataka gali sukelti daugiau bėdų (pavyzdžiui, viešose vietose). Dėl baimės, kad panikos ataka pasikartos, žmonės kartais ima vengti situacijų, kuriose vėl galėtų ištikti tokia būsena. Tačiau svarbu pastebėti, kad tai nepadeda įveikti panikos, tačiau labai smarkiai apriboja žmogų, apsunkina jo gyvenimą. Dėl šios priežasties labai svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti įveikti šiuos sunkumus. Daugeliu atvejų medikamentinio gydymo neprireikia – panikos ataka gali būti veiksmingai gydoma psichoterapijos pagalba. Specialistas detaliau įsigilins į tavo situaciją ir kartu aptarsite galimas patiriamų sunkumų priežastis bei pagalbos būdus.Tam, kad būtų lengviau pačiai suprasti, su kuo susijusi panika bei nerimas, kaip jie reiškiasi, rekomenduočiau sau įsivardinti, kokiose situacijose dažniausiai patiri nerimą, galbūt yra kažkokie konkretūs nerimą iššaukiantys veiksniai, koks dalykas pirmiausiai parodo, kad tuoj pradėsi panikuoti, kas labiausiai neramina, gąsdina užklupus nemaloniems simptomams. Taip pat kiek sumažinti patiriamą nerimą, gali padėti paprastos technikos, kurias gali išbandyti, kol lauksi vizito pas specialistą. Pavyzdžiui, pajutus nemalonius fizinius simptomus, nurimti gali padėti gilus ir lėtas kvėpavimas, pagelbėti gali ir atsipalaidavimo pratimai (pavyzdžiui, vienas iš paprastų ir lengvai prieinamų būdų – relaksacinės muzikos klausymas, taip pat internete galima surasti specialių relaksacinių įrašų).
Linkiu sėkmės!
Į klausimą atsakė:
Milda Tumėnienė
Klinikinės psichologijos magistrantė
Antakalnio poliklinika