Apibrėžimai: kas yra psichikos sveikata?
Anot Visuomenės psichikos sveikatos sekcijos prezidentės docentės daktarės Marijos Jakubauskienės, psichikos sveikata yra „gerovės (geros savijautos) būsena, kurios būdamas žmogus realizuoja savo gebėjimus, geba įveikti kasdienybėje patiriamą stresą, gali produktyviai mokytis, dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gyvenimo”. Daktarė taip pat priduria, kad psichikos sveikata yra „neatskiriama sveikatos ir gerovės dalis, įgalinanti mus daryti sprendimus, kurti santykius ir mus supančią aplinką. Gera psichikos sveikata yra kiekvieno žmogaus teisė”.
Galima daryti išvadą, kad blogėjantis jaunuolio pažangumas ir elgesys, nuolatinis nerimas ir emocinė įtampa, atsisakymas bendrauti su bendraamžiais, negalėjimas sukaupti dėmesio, sutrikęs miegas, pykčio protrūkiai ir užsitęsęs dirglumas ar liūdesys yra akivaizdūs požymiai, jog paaugliui reikalinga specialistų pagalba.
Kokia yra paauglių psichikos būklė Lietuvoje?
Vaikų psichikos sveikatai ir psichologiniam atsparumui itin svarbi aplinka: tarpasmeniniai santykiai, saugumo ir prieraišumo ryšiai, psichoemocinis klimatas. Tyrimai rodo, jog nepalanki aplinka ir gyvenimo įvykiai, patirti 18 metų, socialinę adaptaciją ir socialinį funkcionavimą suaugus sumažina iki 4 kartų.
A. Jakubauskienės 2018-aisiais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad mokiniai kaip nepalankiausius gyvenimo įvykius įvardija patyčias (46 proc.), tėvų / globėjų rankos kėlimą vienas prieš kitą (16,6 proc.), jautimąsi apleistu namuose (14,6 proc.), tėvų problemas dėl alkoholio vartojimo (13,5 proc.).
Pasaulinės sveikatos organizacijos 2018 metais atliktas Tarptautinis paauglių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (HBSC) parodė, kad kas trečias Lietuvos paauglys patiria žemą emocinę gerovę: 35,4 proc. paauglių nesijaučia ramūs ir atsipalaidavę, 31,3 proc. paauglių bendras savijautos lygis žemesnis nei vidutinis. 28 proc. paauglių patiria patyčias mokykloje.
2020-ųjų duomenimis, kas dešimtas vaikas iki 18 metų nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje.
Lietuvoje kas ketverius metus vykdomas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas ESPAD, atliktas 2019 metais, skelbia, kad net 79 proc. paauglių yra vartoję alkoholį, 54 proc. yra rūkę, 19 proc. yra vartoję narkotines medžiagas.
Kaip gerinti situaciją ir kur ieškoti pagalbos?
2021 metais KOG instituto vykdytoje apklausoje 1 iš 3 respondentų abejojo, kad psichologinės pagalbos siekti yra normalu.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2020 metais atkreipė dėmesį į itin žemą psichikos sveikatos raštingumą Lietuvoje: „Jauniems žmonėms trūksta gebėjimų rūpintis savo sveikata, menkas žinojimas apie psichikos sveikatą, stigmatizacija. <…> daug kalbama apie depresiją ar nerimą, bet stokojama tikrojo suvokimo apie tai <…>. Populiari nuomonė, kad jei asmuo kreipiasi į psichologą, jis yra rimtai sergantis psichine liga, jei tai moksleivis, gali tapti patyčių objektu. Tėvai nesupranta, kam jiems ar jų vaikams reikalinga psichologinė pagalba ir t.t. Didelis trūkumas žinių ir gebėjimų atpažinti savo psichologinės savijautos signalus“.
Taigi, psichikos sveikatos raštingumo svarba yra vienas pagrindinių psichikos sveikatą užtikrinančių veiksnių ir neatsiejama gerai veikiančios psichikos sveikatos sistemos dalis.
Kaip stiprinti paauglio psichikos sveikatą?
Valstybinis psichikos sveikatos centras informaciniame leidinyje nurodo svarbiausius veiksnius, padėsiančius stiprinti paauglio psichikos sveikatą:
- gera fizinė sveikata,
- subalansuota mityba,
- reguliari mankšta;
- galimybė žaisti, kartu leisti laiką su šeima;
- stiprios šeimos vertybės;
- besąlyginė tėvų meilė;
- pasitikėjimas savimi;
- vaiko gerovę užtikrinančios mokyklos lankymas;
- nuoseklus auklėjimas ir disciplina;
- dalyvavimas bendruomeninėje vaikų ir jaunimo veikloje;
- geri socialiniai ir emociniai įgūdžiai;
- saugi aplinka.
Ieškantiems daugiau informacijos, rekomenduojama apsilankyti šiose informacinėse svetainėse:
- Pagalbasau.lt
- Askritiškas.lt
- Tu esi.lt
Naudota literatūra:
- Doc. dr. Marijos Jakubauskienės pranešimas “Vaikai, aplinka ir psichikos sveikata”;
- 2022 metų Lauros Masiulienės, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos, pranešimas “Didesnio psichikos sveikatos raštingumo link: numatomos iniciatyvos”;
- 2022 metų Igno Rubiko, SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo, pranešimas “Psichikos sveikatos paslaugos vaikams ir paaugliams”;
- 2020 metų Valstybinio psichikos sveikatos centro leidinys “Vaikų ir paauglių psichikos sveikata ir sutrikimai: patarimai tėvams”;
- VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos ir Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus Arūno Germanavičiaus prezentacija “Kas yra visuomenės psichikos sveikata ir kokia ji yra Lietuvoje?”.