Kaip rūkymas žaloja mane

Tabako lapuose randama apie 4 000 įvairių cheminių medžiagų, iš kurių keli šimtai yra toksiškos žmogaus organizmui. Tabakas gali būti rūkomas, kramtomas ar uostomas norint pasiekti poveikį organizmui. Tabako lapuose esantis nikotinas sukelia priklausomybę, savo stiprumu prilyginamą alkoholiui, kokainui ar net morfinui. Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta 5 milijonai žmonių.

Nikotinas yra pagrindinė cigarečių medžiaga, sukelianti poveikį organizmui. Užsirūkius nikotinas patenka į smegenis po 10 sekundžių. Jis veikia tiek stimuliuojančiai, tiek atpalaiduojančiai. Nikotinas skatina žarnyno veiklą, seilių ir bronchų sekreciją, stimuliuoja nervų sistemą, didina širdies ritmą ir kraujospūdį, didina gliukozės kiekį kraujyje ir insulino gamybą, laikinai pagerina atmintį ir dėmesio sukaupimą. Stresinėse situacijose nikotinas veikia atpalaiduojančiai. Jis taip pat mažina apetitą. Nepratusiam rūkyti didelės nikotino dozės gali sukelti pykinimą, padidėjusį prakaitavimą, drebulį ar net traukulius.

Be nikotino, tabake taip pat yra daugiau nei 20 medžiagų, turinčių kancerogeninį poveikį (dažnai bendrai vadinamos dervomis). Tai acetonas, amoniakas, anglies monoksidas, cianidas, metanas, propanas, butanas ir kitos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta apie 5 mln. žmonių. Nikotinas sukelia arba turi įtakos daugiau nei dvidešimčiai ligų. Ilgai rūkantys asmenys labiau rizikuoja sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, kvėpavimo takų ir kitomis ligomis.

Nikotinas skatina kraujo krešėjimą, todėl didina trombozės riziką. Susidarę krešuliai gali patekti į širdį ar smegenis ir sukelti infarktą bei insultą. Trombozės rizika ypač padidėja esant ir kitiems faktoriams – aukštam kraujospūdžiui, padidėjusiam cholesterolio kiekiui, mažam fiziniam aktyvumui, taip pat rizika kyla moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes.

Cigarečių dūmuose esantis anglies monoksidas jungiasi su kraujyje esančiu bei deguonį pernešančiu hemoglobinu ir mažina deguonies pernešimą kraujyje bei organizmo aprūpinimą deguonimi.

Rūkymas organizme sukelia oksidaciją, kurios metu išsiskiriantys laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, skatina aterosklerozės vystymąsi, greitina organizmo senėjimą. Rūkymas taip pat slopina organizmo imunitetą, todėl didėja rizika sirgti kvėpavimo takų ir kitomis infekcinėmis ligomis.

Tabako sudėtyje esantys kancerogenai pažeidžia genus, atsakingus už normalų ląstelių augimą, ir skatina vėžinių ląstelių gamybą. Rūkymas didina visų vėžinių susirgimų riziką, ypač plaučių, burnos, ryklės, šlapimo pūslės ir inkstų.

Ilgas rūkymas slopina uoslės ir skonio pojūčius.

Tyrimais įrodyta, kad metus rūkyti per tam tikrą laiką organizmo funkcijos normalizuojasi ir rizika sirgti rūkymo sukeltomis ligomis žymiai sumažėja:

  • per 20 minučių normalizuojasi kraujospūdis ir pulsas;
  • per 8 valandas iki normalaus lygio nukrinta anglies monoksido ir pakyla deguonies kiekis kraujyje;
  • per 24 valandas sumažėja staigaus infarkto rizika;
  • per 1–9 mėnesius pagerėja plaučių funkcija, palengvėja kvėpavimas, išnyksta kosulys;
  • per 5 metus 50 procentų sumažėja mirtingumo nuo plaučių vėžio ir burnos vėžio atsiradimo rizika, palyginus su 1 pakelį cigarečių per dieną surūkančiais asmenimis;
  • per 10 metų širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika tampa panaši į niekad nerūkiusiųjų, priešvėžinės ląstelės pakeičiamos normaliomis.