Visada pravartu sekti ir žymėti mėnesinių ciklo pradžią ir trukmę, pasižymėti gausumą ir pasireiškusius simptomus, o esant abejonėms kreiptis į savo gydytoją.
Pirmus kelerius metus menstruacijos gali būti nereguliarios – kai kuriuos mėnesius jų gali net nebūti, tačiau tai yra normalu. Menstruacijos gali pasirodyti du kartus per mėnesį arba nepasirodyti du mėnesius visai. Vieną mėnesį menstruacijos gali tęstis 2 ar 3 dienas, o kitą kartą – 7 dienas. Kūnas yra veikiamas hormonų, o tam, kad jie susireguliuotų, reikia laiko.
Jei tu žymėsiesi savo menstruacijų pradžią kalendoriuje ar programėlėje, galėsi stebėti tam tikrą mėnesinių periodiškumą. Aišku, patogiausia naudoti pasirinktą programėlę, kurioje galima pažymėti kraujavimo gausumą, skausmo lygį ir pan., nes ji, surinkusi daugiau duomenų apie tavo ciklą, atsiųs pranešimą apie numatomą mėnesinių pradžią.
Kaip ilgai tęsiasi tavo menstruacijos ir kokio jos gausumo lemia hormonai, kuriuos gamina tavo kūnas. Kadangi tu augi, tavo hormonai svyruoja, o tai lemia viso ciklo trukmę, menstruacijų gausumą ir kraujavimo dienų skaičių.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei tavo menstruacijos buvo reguliarios ir nesulaukei jų 3 mėnesius. Tai gali būti reprodukcinės ar kitos sistemos sutrikimas.
Priežastys, kodėl menstruacijos dingsta, gali būti įvairios
Per didelis fizinis krūvis – intensyviai sportuodama, gali pastebėti menstruacijų ciklo sutrikimus. Per didelis fizinis krūvis gali būti silpnesnio kraujavimo priežastis, o menstruacijos gali pasireikšti rečiau ar visiškai dingti. Menstruacijos sugrįžta sureguliavus sportavimo intensyvumą ir mitybą.
Stresas – neatsiejama gyvenimo dalis, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir menstruacijoms. Dėl streso jos gali tapti nereguliarios arba visai nepasirodyti.
Naudojama kontracepcija ar tam tikri vaistai – naudojama kontracepcija, vaistai nuo skausmo ar receptiniai vaistai gali daryti įtaką tavo ciklui.
Valgymo sutrikimai – tokie sutrikimai kaip bulimija ar anoreksija pristabdo fiziologines funkcijas, brendimą ir dėl to mėnesinės gali išnykti. Šiuos sutrikimus būtina gydyti, nes jie pavojingi gyvybei. Be to, ilgalaikis menstruacijų nebuvimas gali lemti nevaisingumą vyresniame amžiuje. Būtina kreiptis pagalbos.
Hormoniniai sutrikimai – per didelis ar mažas skydliaukės hormonų lygis gali turėti įtakos tavo mėnesinių ciklui. Dėl padidėjusio androgeno hormono kiekio pasireiškia gausesnis plaukuotumas veido, smakro, pilvo, krūtinės srityse ir sutrinka ciklo reguliarumas.
Nėštumas – jei esi seksualiai aktyvi, visada yra pastojimo rizika. Kai menstruacijos nepasirodo, tai gali būti pirmasis nėštumo požymis. Nėštumą gali parodyti nėštumo testas, kuris parduodamas vaistinėse. Jei iš karto testas neparodo nėštumo, o menstruacijos neprasideda, po savaitės pakartok testą.