Paauglystė – tai nelengvas laikas, kadangi jaunas žmogus turi išgyventi daug pokyčių, lūkesčių, krizių. Kartais tai tampa nepakeliama. Šiame kontekste noras nusižudyti labiau reiškia ne norą mirti, o norą gyventi be problemų ir sunkumų, su kuriais teko susidurti.
Apie 25 proc. jaunų žmonių yra pagalvoję apie savižudybę konkrečiai to neplanuodami. Jeigu jaunas žmogus užsimena apie savižudybę, svarbu į tai atkreipti dėmesį ir pasigilinti, ar tai kartojasi, kokios situacijos sukelia mintis apie savižudybę ir pan. Jeigu jaunuolis kalba tik apie aplankiusią mintį nusižudyti dažnai, pakanka atviro ir nuoširdaus pokalbio bei patvirtinimo, jog jis yra išklausytas ir gali kreiptis pagalbos į koordinatorių ar prašyti būti nukreiptas pas kitą specialistą.
Jeigu jaunuolis pradeda planuoti savižudybės eigą, laiką, vietą, kalba apie detales, savižudybės būdą, tai gali būti ženklas, kad situacija yra labai rimta ir jam reikalinga profesionali bei skubi pagalba.
Pagrindinės savižudybių priežastys, dažniausiai yra šios:
- Biologiniai faktoriai – sumažėjęs serotonino kiekis, taip pat atlikti tyrimai rodo, kad šeimose, kuriose jau yra įvykę savižudybių, jų rizika yra didesnė;
- Sudėtingi gyvenimo įvykiai – savižudybė artimoje aplinkoje, patirta seksualinė prievarta, smurtas, patyčios yra savižudybės riziką didinantys veiksniai;
- Asmenybės raida – kaip minėta, paauglystė nėra lengvas amžiaus tarpsnis, dažnai ji susijusi su krizėmis, iššūkiais, savęs paieška. Jauniems žmonėms formuojasi prisitaikymo mechanizmai, kurie yra labai svarbūs susidūrus su sunkumais. Jaunuoliai, kuriems sunku prisitaikyti susidūrus su sunkumais ir kurie yra linkę į juos reaguoti agresyviai arba priešingai, t. y. atsitraukdami, yra didesnėje savižudybių rizikoje. Žema savivertė, vienišumas, homoseksualumas, ankstyva paauglystė merginoms ir vėlyva paauglystė vaikinams yra taip pat savižudybės riziką didinantys faktoriai.
- Psichosocialinė aplinka – jeigu jaunuoliai auga konfliktų kupinoje aplinkoje, jie patiria pastovų nesaugumo jausmą, neturi žmogaus, su kuriuo būtų saugus, tvirtas, pasitikėjimu grįstas ryšys, tai didina savižudybės riziką;
- Fiziniai faktoriai – alkoholio ir narkotikų vartojimas, gretutinės psichinės ligos gali taip pat didinti savižudybių riziką;
- Įvykiai „ledlaužiai“ – dažnai be kitų faktorių įtakos turi išoriniai įvykiai, kurie gali pastūmėti savižudybės link. Tai gali būti išsiskyrimas su mylimu žmogumi, konfliktai, artimojo netektis, netikėtas nėštumas, iškritimas iš studijų ar mokyklos programų, neišlaikytas egzaminas ar kitos panašios krizinės situacijos.
Galima įtarti didelę savižudybės riziką ir būtina reaguoti, jeigu pastebimi šie faktoriai:
- jaunuolis yra tiksliai suplanavęs savižudybės datą ir eigą;
- parašęs atsisveikinimo laišką;
- mėgino žudytis anksčiau;
- yra pavartojęs alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų;
- serga kitomis psichinėmis ligomis arba jam nustatyti tokie sutrikimai kaip savęs žalojimas, depresija ar pan.
Jauni žmonės dažnai į gyvenimo iššūkius, krizes gali reaguoti per daug emocingai, agresyviai, neapgalvotai bei pasirinkti netinkamą problemų sprendimo būdą – savižudybę, todėl reaguoti į jaunuolio siunčiamus ženklus būtina, nors gali pasirodyti, kad priežasties šiam žingsniui nėra.