Atpažinti psichologinį smurtą kur kas sudėtingiau nei fizinį. Kaip teigia psichologė Šarlotė Einikienė, „jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Tiesioginių įrodymų, kad smurtaujama, ne visada būna. Maža to, dažnai manoma, jog psichologinis smurtas yra normali santykinio konflikto dalis.”
Psichologinio smurto atveju dažniausiai taikomas 145 Baudžiamojo kodekso straipsnis Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas. Tačiau ekspertai pripažįsta, kad apskritai apčiuopti psichologinį smurtą yra labai sunku. Socialinių paslaugų centrų darbuotojai teigia psichologinio smurto praktikoje regintys labai daug, tačiau „teisėsaugai visada nepakanka įrodymų. Mes mokiname nukentėjusius: rinkite įrašus, rinkite žinutes, įrašykite pokalbius, kiek tai įmanoma, nuotraukas, video, ką tik galite”.
Psichologinis smurtas oficialiai apibūdinamas kaip pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų gali kilti neigiamų pasekmių. Tai gali būti emocinė ir verbalinė prievarta, grasinimai, tyčia sutrikdant asmens psichinę sveikatą. Psichologinis smurtas gali būti patiriamas artimiausioje – šeimos – aplinkoje, darbe, mokslo įstaigose.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
– Savigarbos žeminimas: įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais, rėkimas, gėdinimas prie kitų žmonių, jausmų nuvertinimas.
– Emocinis šaltumas: vengimas, ignoravimas, atsiribojimas.
– Grasinimai: fiziškai sužeisti, skirtis, atimti vaikus, atleisti iš darbo ir pan.
– Laisvės apribojimai: nuolatinis persekiojimas ir kontrolė (lokacijos, telefonų, kompiuterių, dienoraščio), ribojimas ar draudimai matytis su draugais, šeima, užsiimti tam tikra veikla; pinigų kontrolė; vadovavimasis lyties stereotipais: „moterų darbas virtuvėje” ir pan.
Psichologinio smurto poveikis aukai
Psichologinis smurtas ir spaudimas neabejotinai turi negatyvių pasekmių aukos psichinei ir netgi fizinei sveikatai.
Psichologinis smurtas sukelia rimtas emocines reakcijas, tokias kaip baimė, nerimas, bejėgiškumas, kaltė, depresija. Nuolatinė įtampa, susierzinimas, psichosomatiniai nusiskundimai neigiamai veikia aukų gerovę. Tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas teigiamai koreliuoja su stresu, žema saviverte. Sutrikusi psichinė sveikata didina savižudybės riziką.
Dalyje tyrimų psichologinis smurtas siejamas ir su prasta aukų fizine sveikata: nustatytas ryšys tarp patiriamo psichologinio smurto ir širdies bei kraujagyslių ligų, dirgliosios žarnos sindromo, lėtinių skausmų, fibromialgijos, virškinimo bei kvėpavimo takų sutrikimų.
Taigi psichologinio smurto poveikis aukai varijuoja nuo streso ir depresijos iki psichosomatinių problemų ar net širdies ligų.
Kur kreiptis pagalbos?
Priežastimis, kodėl nukentėjusieji nesikreipia pagalbos, dažniausiai įvardijamos nuolatinė baimė, gėda (nes „o ką pagalvos kiti?”), netikėjimas, kad iš tiesų kas nors gali padėti, baimė kažką keisti, informacijos apie pagalbą trūkumas.
Tačiau pagalba yra ir Jūs nesate vieni. Artimieji ir specialistai gali Jums padėti. Kreipkitės pagalbos.
- Vilties linija: 116123
- Jaunimo linija: 8 800 28888
- Vaikų linija: 116 111
- Pagalbos moterims linija: 8 800 66366
- Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“: 8 604 11119
- Vyrų linija: 8 670 00027
- „Sidabrinė linija“: 8 800 80020
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centras: 8 700 5551
Naudota literatūra:
- Giedrės Purvaneckienės, Vitos Venslovaitės, Irenos Stonkuvienės, Rūtos Žiliukaitės 2019 metų kokybinio tyrimo ataskaita “Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas”;
- Virginijos Gaudiešiūtės mokslinis darbas “Psichologinio spaudimo darbe ir asmenybės savybių sąsajos”;
- Laimos Vaigės 2013 metų analizė “Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: psichinės prievartos problematika”;
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba “Moterų su negalia apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: Lietuvos ir tarptautinės teisės analizė 2023”;
- pokalbis su psichologe Šarlote Einikiene.