Alus yra vienas seniausių alkoholinių gėrimų pasaulyje, gaminamas iš salyklo, apynių ir vandens. Tai pats populiariausias alkoholinis gėrimas pasaulyje. 2018 metais Europoje vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 72 litrus alaus per metus, o tokiose šalyse kaip Čekija, Austrija ir Vokietija vienam gyventojui atiteko net 100 litrų alaus.
Alaus vartojimo įpročiai Europoje skiriasi: Viduržemio jūros šalyse alus vartojamas daugiausiai valgant, tuo metu Vidurio ir Rytų Europoje alus vartojamas epizodiškai, bet gausiai; nevengiama alų vartoti namuose po darbo. Vakarų Europoje alus geriamas tiek valgant, tiek kitu metu – linksminantis, švenčiant vakarėliuose, baruose.
Kadaise alus buvo naudojamas kaip vaistas nuo įvairių negalavimų, įskaitant diarėją, vidurių užkietėjimą, įvairias infekcijas. Kartais net ir šiandien alus vartojamas žarnyno problemoms spręsti: įrodyta, kad alus gali pagerinti virškinimo procesus, paskatinti skrandžio sulčių išsiskyrimą, virškinimą, pagreitinti medžiagų apykaitą. Tačiau alus – toli gražu ne vaistas. Tai priklausomybę sukeliantis alkoholinis gėrimas, kurio nesaikingas vartojimas gali sukelti rimtą pavojų sveikatai ir gyvybei.
Priklausomybės grėsmė
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie pradeda vartoti alkoholį iki 15 metų, turi 4 kartus didesnę tikimybę susirgti alkoholizmu nei tie, kurie pradeda vartoti sulaukę 21 metų amžiaus.
Alus, kaip ir kiti alkoholiniai gėrimai, veikia centrinę nervų sistemą, slopindamas smegenų veiklą. Vartojant alų, palaipsniui patiriamas atsipalaidavimo, euforijos jausmas, sumažėja susidomėjimas aplinka, sutrinka mąstymas ir kalba, darosi sunkiau koordinuoti judesius, mažėja savikontrolės ir savisaugos lygis.
Neretai šis alkoholio poveikis žmonėms pasirodo malonus ir verčia juos vartoti daugiau bei dažniau. Laikui bėgant, smegenys nuo šio poveikio tampa priklausomos. Žmogui reikia vis didesnio alaus kiekio tam pačiam efektui patirti. Netrukus asmuo patiria fizinius abstinencijos simptomus (dehidrataciją, galvos skausmą, drebulį, pykinimą, vėmimą, skrandžio skausmą, sunkias pagirias), psichologinius (obsesyvias mintis apie alkoholį, nerimą, stresą) bei elgesio simptomus (skiriama daug laiko ir pastangų tam, kad būtų galima vartoti alkoholį; vardan galimybės vartoti alkoholį aukojami santykiai, darbas, mėgstamos veiklos).
Priklausomybė nuo alaus yra liga, galinti turėti daug neigiamų pasekmių. Ji gali sukelti įvairias rimtas sveikatos problemas, pavyzdžiui, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligas, smegenų pažeidimus, vėžį. 2009 metais parengtos mokslinės studijos duomenimis, alus turi tiesioginį poveikį svorio augimui ir juosmens apimčiai. Taip pat teigiama, kad alkoholio vartojimas trukdo mesti svorį.
Priklausomybė nuo alkoholio gali lemti santykių, darbo, finansines problemas.
Trys pagrindinės 15–24 metų amžiaus žmonių mirties priežastys yra automobilių avarijos, žmogžudystės ir savižudybės – visas tris priežastis jungia bendras veiksnys – alkoholis.
Naudota literatūra:
- 2020 metų studija “European Beer Trends-Statistics Report | 2019 Edition”;
- 2009 metų studija “Beer Consumption and the “Beer Belly”: Scientific Basis or Common Belief?”;
- 2016 metų “Manual de Consenso Sobre Alcohol en Atención Primaria”;
- 2014 metų studija “The Toll of Underage Drinking”.