Nekentėk seksualinio smurto!

Seksualinis smurtas (angl. sexual violence) – tai plačiausiai vartojama sąvoka seksualinio pobūdžio nusikaltimams apibūdinti. Ji apima daug skirtingų seksualinio smurto formų: seksualinį prievartavimą, privertimą lytiškai santykiauti, išžaginimą, seksualinį priekabiavimą, dalijimąsi seksualiniu turiniu ir / ar jo platinimą internete bei kt. 

2014 metų Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, 1 iš 10 moterų nuo 15 metų amžiaus yra patyrusios kokią nors seksualinio smurto formą. 1 iš 20 tokio pat amžiaus moterų buvo išprievartautos.

2021 metais Lietuvoje registruoti 291 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. 

2022 metais Lietuvoje 300 vaikų pripažinti nukentėjusiais nuo seksualinio smurto. Žinant, kad apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, ši statistika neatspindi realios tiesos. Lietuvoje seksualinės prievartos tema nėra atpažįstama, o į institucijas besikreipiančių yra gerokai mažiau nei realiai nuo tokio smurto nukentėjusiųjų.

Įprasta manyti, kad seksualinis nusikaltėlis yra paslaptingas ir baisus siaubūnas, savo aukos tykantis tamsiuose krūmuose. Deja, realybė dažnai būna visai kitokia. 2021 metais vykdyto Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimo duomenimis, 51 % moterų ir 33 % vyrų seksualinį smurtą patyrė iš žmonių, kuriuos pažinojo. Seksualiniai smurtautojai dažnai yra žmonės, kuriuos matome ir su kuriais susiduriame savo aplinkoje kasdien. 

Seksualinio smurto atvejų pasitaiko visur, visuose sluoksniuose. Seksualiai smurtaujama namuose, darbe, baruose ar kitose viešose erdvėse, taip pat internete. 

Seksualinio smurto pasekmės gali būti fizinės (pavyzdžiui, nepageidaujamas nėštumas, lytiškai plintančios infekcijos), psichologinės (miego sutrikimai, nerimas, noras nusižudyti) taip pat  ir socialinės (atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos, izoliacija, darbo netekimas), ekonominės (netekus darbo, nebėra išteklių pragyventi). Aukų patiriamų pasekmių sąrašas labai ilgas. Pasekmės priklauso nuo to, kokią seksualinio smurto formą žmogus patyrė, kaip dažnai smurtas kartojosi, kokia patyrusiojo/-osios patirtis iki tol, koks asmens amžius, koks santykis su smurtautoju ir kaip įvykio „stiprumą” vertina pati auka. 

Ką daryti, kur kreiptis pagalbos?

– Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambinkite 112.

– Nukentėjus artimoje aplinkoje, pagalbą suteiks Specializuotos kompleksinės pagalbos centras. Nemokama psichologinė, teisinė ir tarpininkavimo pagalba teikiama telefonu ar naudojant chat funkciją, taip pat susitikus gyvai.

– Nukentėjus už artimos aplinkos ribų, nemokamą psichologinę, teisinę ir tarpininkavimo pagalbą suteiks Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybos.

– Jeigu reikia emocinės paramos:

  • Pagalbos moterims linija: 8 800 66366
  • Vilties linija (suaugusiųjų emocinė parama): 116 123
  • Vyrų krizių centras Vilniuje: 8 674 4681
  • Jaunimo linija: 8 800 28888
  • Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba): 8 800 77277
  • Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (24/7): 8 679 61679

– Jeigu reikia medicininės pagalbos, patyrus seksualinį smurtą (pagalba teikiama ištisą parą, 7 dienas per savaitę):

  • Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
  • Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
  • Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė
  • Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė
  • Viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė

– Siūlome galimybę anonimiškai pasidalinti savo istorija ir gauti reikiamą informaciją. Rašykite mums: [email protected].

Tekstą parengė VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja ir asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė.