Joga užsiimti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, kūno sudėjimo, įsitikinimų ar religijos. Tai – seniausias gyvenimo mokslas, galintis padėti įveikti stresą ne tik fizinėje, bet ir mentalinėje, dvasinėje plotmėje. Jogos pozos, tonizuodamos raumenis ir sąnarius, stuburą ir visą kaulų sistemą, mankština kiekvieną kūno dalį. Jos veikia ne tik kūno griaučius, bet ir vidaus organus, liaukas ir nervus, palaikydamos bendrą organizmo sveikatą. Jogos kvėpavimo pratimai atgaivina kūną ir padeda valdyti protą, pajausti ramybę ir atgaivą, o pozityvus mąstymas ir meditacija suteikia aiškumo, protinės galios ir koncentracijos.
Jogos nauda žmogui – labai didelė: ji veikia ne tik fizinį kūną, bet ir protą bei dvasią. Kasdien atliekami pratimai garantuoja gerą savijautą, sumažina stresą. Praktikuojantieji jogą išlaiko ramų protą, turi daugiau energijos, gerėja jų miego kokybė. Jogos pratimai stiprina fizinį kūną, lavina raumenyną, gerina lankstumą, pusiausvyrą. Nuolat praktikuojama joga turi teigiamos įtakos sveikatos būklei, pradedant svorio reguliavimu, baigiant širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos veiklos gerinimu. Jogos praktika leis tiesiogiai pajausti užsiėmimų naudą.
- Lankstumas. Vienas reguliarios jogos praktikos privalumų – su laiku įgyjamas lankstumas. Pasiekti rankomis kojų pirštus ar ištiestomis rankomis sugriebti objektą tampa kur kas lengviau. Su lankstumu ateina ir judesių lengvumas, praverčiantis kasdienėje buityje.
- Jaunystė. Joga padeda senti grakščiai, saugo sąnarius, leidžia judėti lengvai ir be skausmo. Oda atsigauna, organizme įsivyrauja pusiausvyra. Užsiimantieji joga ilgiau išlieka lanksčiais ir gyvybingais.
- Kvėpavimas. Joga padeda sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Gilus reguliarus kvėpavimas ir pozos, švelniai tempiančios raumenis, gilina ir lėtina kvėpavimą. Padidėjęs deguonies kiekis organizme padeda maisto medžiagoms lengviau pasiekti ląsteles ir atnaujina audinius. Lėtesnis ir gilesnis kvėpavimas padeda atsipalaiduoti ir nurimti.
- Jėga ir tonusas. Raumenų tonusas ir jėga pasiekiami panaudojant paties kūno svorį pasipriešinimui sukurti. Tai padeda formuoti kūno formas ir suteikia reikiamos jėgos kasdienei veiklai. Tokiu būdu galima išvengti net osteoporozės.
- Pusiausvyra. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių bijo prarasti pusiausvyrą ir pargriūti. Joga padeda stabilizuoti pusiausvyrą. Tai užtikrina, kad senatvėje galėsime nebijoti netyčia pargriūti ir susižeisti.
- Dėmesio sutelkimas. Daugelis žmonių jaučiasi išsiblaškę kasdieniame gyvenime. Joga padeda mums susikoncentruoti ir lengviau pasiekti trokštamų tikslų.
- Bendra sveikata. Tiems, kurie kas rytą geria įvairias piliules, joga siūlo kitą būdą pagerinti sveikatą. Reguliari jogos praktika padeda grąžinti organizmui energiją, pagerina kraujotaką, organų funkcijas.
- Savęs atradimas. Mūsų gyvenimo istorija saugoma organizmo viduje. Joga padeda išlaisvinti viduje susikaupusias nuoskaudas, geriau pažinti save. Tai gydo.
- Atsipalaidavimas. Daugeliui žmonių labai sunku atsipalaiduoti. Joga suteikia galimybę ištirpti erdvėje, pašalinti įtampą ir stresą, kurie laiko mus „užrakintus“. Šitaip leidžiame kūnui gyti pačiam.
- Šalinami toksinai. Judėdami ir prakaituodami jogos metu natūraliai šaliname toksinus, leidžiame geriau prasiskverbti naujoms maistinėms medžiagoms ir maitinti mūsų organizmą.
Galime pagalvoti, kad joga – tai tik tempimo pratimai, tačiau ji teigimai veikia mūsų kūną, o nuo to priklauso kaip jaučiamės, atrodome ir judame. Visa tai nulemia jogos populiarumą šiuolaikiniame pasaulyje.