Cukrinis diabetas – viena iš svarbiausių visuomenės ir sveikatos priežiūros problemų visame pasaulyje. Tai lėtinė ir gana greitai progresuojanti liga, sukelianti įvairių organų pažeidimus ir kitas komplikacijas (aklumas, inkstų pažeidimai, diabetinės neuropatijos, kraujagyslių ligos). Cukrinio diabeto ir komplikacijų atsiradimas daro įtaką ne tik šalies ekonomikai, bet ir lemia medicininių, socialinių problemų atsiradimą bei tampa iššūkiu visai sveikatos sistemai.
Cukrinis diabetas – visą gyvenimą trunkanti liga, todėl sergančiuosius diabetu būtina ne tik gydyti, bet ir nuolat mokyti. Paciento mokymas turėtų būti neatsiejama nuolatinės ligos priežiūros dalis. Pacientas turi gerai išmanyti savo ligą ir ją valdyti, nes tik tinkamai prižiūrint ir valdant ligą galima tikėtis, kad pacientas patirs mažiau komplikacijų.
Cukrinio diabeto tipai
I tipo cukrinis diabetas – priklausomybė nuo insulino. Dažniausiai I tipo diabetu serga vaikai ir paaugliai, kai kasos β ląstelės nepagamina reikiamo kiekio insulino ir gliukozės kiekis kraujyje padidėja. Sergant šiuo diabetu kelis kartus per dieną reikia leisti insuliną ir tirti kraujo gliukozės kiekį. Galima teigti, kad gydymas insulinu tokiems ligoniams gyvybiškai būtinas, nes žmogus, sergantis 1 tipo diabetu ir nenaudojantis insulino, gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5–10 proc. yra sergančiųjų I tipo cukriniu diabetu. I tipo cukrinį diabetą gali lemti autoimuniniai, genetiniai arba aplinkos rizikos veiksniai. Šiuo metu nėra žinomų I tipo cukrinio diabeto visiško išgydymo būdų.
II tipo cukrinis diabetas – nėra priklausomybės nuo insulino ir ši ligos forma yra dažnesnė. Šio tipo diabetu serga 90–95 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu. Dažniausia ligos pradžia – atsiradęs atsparumas insulinui, kai ląstelės negali tinkamai panaudoti insulino, todėl didėja ir insulino poreikis. Dauguma žmonių, sergančių II tipo diabetu, yra nutukę. II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: vyresnis amžius, nutukimas, cukriniu diabetu sergantys giminaičiai, sumažėjęs fizinis aktyvumas, buvęs gestacinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita ir kt.
Nėščiųjų cukrinis diabetas – angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija ir pirmą kartą nustatytas nėštumo metu. Nėščiųjų diabetas komplikuoja nėštumą ir neigiamai veikia vaisaus eigą ir raidą.
Ligos simptomai skiriasi priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo. Norint laiku atpažinti cukrinį diabetą, svarbu atpažinti šios ligos simptomus.
I tipo cukrinio diabeto požymiai atsiranda staiga ir netikėtai. Simptomai: padažnėjęs šlapinimasis, varginantis troškulys, burnos džiūvimas, kojų tirpimas, nuolatinis nuovargis, alkis, staigus svorio kritimas, blogėjantis regėjimas ir kt.
II tipo cukrinis diabetas paprastai juntamas ne iš karto, todėl jį sunkiau diagnozuoti. Simptomai yra tokie pat kaip ir I tipo diabeto, tačiau ne tokie ryškūs ir staigūs, dėl to žmonės, sergantys II tipo diabetu, dažnai nekreipia dėmesio į ankstyvus ligos simptomus ir liga diagnozuojama per vėlai. Galima teigti, kad apie 50 proc. žmonių, kuriems nustatomas II tipo cukrinis diabetas, jau turi tam tikrų komplikacijų.