Buvo laikas, kai cukrų galėjo ragauti tik išrinktieji ir turtuoliai. Šiandien cukrus yra vienas pigiausių ir populiariausių ingredientų perdirbto maisto pramonėje.
Trumpa cukraus istorija
Cukraus istorija prasideda prieš tūkstančius metų Naujosios Gvinėjos saloje, kai vietiniai gyventojai ėmė auginti cukranendres. Ilgą laiką cukranendrių derlius buvo vienintelis cukraus gavimo būdas. Cukranendrės augo tik tropikuose, o jį transportuoti į likusį pasaulį buvo sudėtinga ir brangu.
Cukraus gamybos ir darbo jėgos sąnaudos cukrų pavertė produktu, kurį sau leisti galėjo tik turtingi žmonės. Tai buvo perlams ir kitiems lobiams prilygstanti prabangos prekė, dovanojama karaliams.
Kada cukrus taps pigus ir plačiai prieinamas, buvo tik laiko klausimas. Netrukus paplito beveik bet kur galinčių augti cukrinių runkelių auginimas. Tuomet buvo išrastas garo variklis, sukėlęs pramonės revoliuciją. Tad 1920-aisiais gamyklos per dieną jau galėjo pagaminti tiek pat cukraus, kiek 1820-aisiais užtrukdavo dešimtmetį. Tai buvo tas pats pigus cukrus, kuriuo gardinamas šiandien prekybos centruose randamas šlamštmaistis.
Vienas revoliucingiausių cukraus produktų buvo Coca-Cola, kurią 1885 metais sukūrė John Pemberton, reklamavęs gėrimą kaip „smegenų toniką“. Dar po metų Asa Candler, panaudojusi dar daugiau cukraus, sukūrė sodą – populiariausią gaivųjį gėrimą pasaulyje.
Cukraus sąsaja su diabetu ir vėžiu
Insulinas yra hormonas, kuris išsiskiria, kai padidėja cukraus kiekis kraujyje. Taigi, suvalgius ką nors saldaus, maiste esanti gliukozė padidina cukraus kiekį kraujyje. Kad kūnas išlaikytų sveiką cukraus kiekį kraujyje, kasa išskiria insuliną, ir gliukozė yra panaudojama kaip kuras arba saugoma kaip riebalai. Kai cukraus kiekis kraujyje normalizuojasi, energija naudojama iš sukauptų riebalų.
Kai organizmas tampa atsparus insulinui, tai reiškia, kad hormonas nebegali kaupti ar panaudoti kraujyje esančios gliukozės, nes ląstelės tapo atsparios. Taip gimsta užburto rato efektas: didesnis insulino poreikis, siekiant sumažinti cukraus kiekį kraujyje, gali skatinti organizmą gaminti dar daugiau insulino. Tai kelia dar didesnį insulino rezistentiškumą, kuris vėl reikalauja dar didesnės insulino dozės. Tai sukelia neigiamas pasekmes organizmui. Ir panašu, kad cukrus yra pagrindinė šio atsirandančio atsparumo insulinui priežastis.
Atsparumo insulinui rezultatas – metabolinis sindromas. Metabolinis sindromas yra grupė sutrikimų, atsirandančių tuo pačiu metu ir didinančių riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis: aukštas kraujo spaudimas, aukštesnis cukraus kiekis kraujyje, didesnis riebalų kiekis kraujyje, nutukimas. Tai yra svarbus diabeto ir širdies ligų pirmtakas.
Pirmasis metabolinio sindromo simptomas yra besiplečianti juosmens linija. Tam įtakos turi kelių sąlygų, tokių kaip nutukimas, aukštas kraujospūdis ir uždegimas, derinys. Visi šie veiksniai gali būti siejami su per dideliu cukraus kiekiu asmens mityboje.
Tyrimai rodo, kad tie pacientai, kurių kraujyje padidėjęs insulino kiekis, turi didesnę riziką susirgti vėžiu, ypač krūties, plaučių, kolorektaliniu ir gimdos vėžiu.
Geriausias būdas sumažinti diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką, yra vengti saldžių maisto produktų vartojimo.
Naudota literatūra:
- Gary Taubes knyga “The Case Against Sugar”;
- Jacob Teitelbaum ir Chrystle Fiedler knyga “Beat sugar addiction Now!”;
- 2012 metų studija “Insulin resistance and cancer risk: an overview of the pathogenetic mechanisms”.