Socialiniuose tinkluose dažnai rodomas suaugusių gyvenimo įvaizdis – tobulos poros, drąsūs santykiai, tariamai laimingi žmonės, pilna drąsių nuotraukų ir istorijų, kurios skatina manyti, jog tikras gyvenimas prasideda tada, kai tampi nepriklausomas, esi santykiuose ar patirtį meilėje. Tačiau kyla klausimas: ar tikrai verta skubėti suaugti? Kodėl kai kurie jaunuoliai skuba suaugti ir kokias pasekmes tai gali turėti jų emocinei brandai bei santykiams – ypač kai kalbame apie lytiškumą.
Daugelis jaunuolių jaučiasi spaudžiami neatsilikti nuo kitų: draugai giriasi santykiais, socialiniai tinklai pilni suaugusiųjų temų, o filmai transliuoja meilę kaip lengvą, be pasekmių. Suaugusio žmogaus sprendimai turi pasekmių – už juos tenka prisiimti atsakomybę. Lytiškumo srityje tai ypač svarbu. Intymūs santykiai susiję ne tik su fiziniais potyriais, bet ir su emocijomis, pasitikėjimu bei pagarba. Tikroji branda ateina tada, kai žmogus suvokia, ką jam reiškia meilė, pagarba ir atsakomybė, kada žmogus yra tam pasirengęs tiek emociškai, tiek psichologiškai. Skubėjimas šioje srityje dažnai kyla iš smalsumo, aplinkinių spaudimo ar noro pritapti, tačiau realybėje branda ateina ne tada, kai žmogus patiria kažką fiziškai, o kai jis supranta, ką tie veiksmai reiškia jam pačiam. Tikras suaugimas prasideda ne nuo kūno, o nuo proto ir širdies. Kai žmogus skuba į intymius santykius nepasiruošęs, jis dažnai neįvertina emocinių pasekmių. Skubėjimas į šią sritį be tinkamo supratimo dažnai palieka ne džiaugsmą, o nusivylimą, gėdą ar net skausmą. Svarbu suprasti, kad lytiškumo tema nėra tabu. Tai natūrali žmogaus gyvenimo dalis, kurią reikia pažinti palaipsniui. Atviri pokalbiai su tėvais, mokytojais ar specialistais gali padėti suprasti, kas yra pagarba sau ir kitam, kad lytiškumas – ne gėda, o natūrali gyvenimo dalis. Žinojimas ir supratimas padeda jaunuoliui jaustis saugiai, išvengti ankstyvų lytinių santykių padarinių: lytiškai plintančių ligų, pvz., AIDS, paauglių nėštumo ir atsakingai priimti sprendimus.
Skubėjimas suaugti dažnai kyla iš noro būti pripažintam ar atrodyti brandesniam, tačiau nepamiršk, kad suaugusiųjų gyvenimas reikalauja atsakomybės ir emocinės brandos. Paauglystės amžiaus ribos yra individualios kiekvienam asmeniui. Vienam reikia daugiau laiko suprasti save ir savo jausmus, kitam – išmokti pasitikėti. Todėl lyginti save su kitais nėra prasminga. Tikras suaugimas prasideda ne nuo metų ar fizinių pokyčių, o nuo vidinės pusiausvyros, pagarbos sau ir kitiems. Verta neskubėti – juk kiekvienas turime teisę bręsti savo tempu, o gyvenimo etapai turi būti išgyvenami tada, kai esame jiems pasirengę.
BRANDUMAS REIŠKIA GEBĖJIMĄ ATIDĖTI SPRENDIMĄ, JEI DAR NESIJAUTI PASIRUOŠĘS – TAI JĖGOS, BET NE SILPNUMO POŽYMIS.
Straipsnį parengė Kėdainių Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė