Tamsioji socialinių tinklų pusė

FACEBOOK tinklas pernai paskelbė turintis beveik 3 milijardus aktyvių naudotojų, INSTAGRAM – beveik 2,5 milijardo, YOUTUBE – beveik 5 milijardus naudotojų. Žinodami, kad planetoje gyvena 8 milijardai gyventojų, ir atmetę dar apytikriai 2 milijardus mažamečių, galėtume įsivaizduoti, kad maždaug kas antras žmogus šiame pasaulyje naudojasi socialiniais tinklais.

Kodėl jie mus taip traukia? 

Internetinės platformos turi savų privalumų. Visų pirma, socializacija, bendravimas: ypač didelės galimybės socialiniuose tinkluose atsiveria nedrąsiems, uždariems asmenims. Socialinės medijos atveria dideles perspektyvas saviraiškai. Taip pat tai erdvė keistis ir dalintis informacija, nuomonėmis, pristatyti savo kūrybą. Tačiau mokslininkus kur kas labiau domina kita – negatyvi, pernelyg galinga – socialinių tinklų pusė.

  • Mokslas jau įrodė, kad socialiniai tinklai sukelia priklausomybę: technologijos, tokios kaip notifikacijos apie pranešimus arba kitą veiklą socialiniame tinkle, projektuojamos taip, kad skatintų socialinių tinklų vartotojus grįžti į platformą. Gavus pranešimą, „patiktuką” arba komentarą, mūsų smegenys išskiria malonumo signalus, stimuliuojančius grįžti į tinklą ir gauti daugiau panašių teigiamų patyrimų. Maža to, socialiniai tinklai lengvai prieinami per mobiliuosius įrenginius ir kompiuterius, todėl mūsų gyvenimas glaudžiai persipina su dar vienu – socialinių tinklų – gyvenimu.
  • Priklausomybė nuo socialinių tinklų slopina norą domėtis ir užsiimti kita veikla, kelia apatiją, nerimą. Jauni žmonės pamiršta apie fizinį aktyvumą, socialinę sąveiką realybėje, tampa uždaresni. 2016 metų studijoje „#Sleepyteens: Social media use in adolescence is associated with poor sleep quality, anxiety, depression and low self-esteem” skelbiama, kad paaugliai, emociškai labiau priklausomi nuo socialinių tinklų, dažniau patiria miego sutrikimus, turi žemesnę savivertę, aukštesnius nerimo ir depresijos rodiklius.
  • Dar vienas neigiamas socialinių tinklų poveikis jauno žmogaus psichinei sveikatai – tai noras lygintis. Stebėdami kitus socialinių tinklų vartotojus, jų tobulą išvaizdą, pasiekimus, vaizduojamą idilišką gyvenimą ir lygindami jį su savuoju, patiriame daug streso, nerimo, pavydo ir kitų negatyvių jausmų. Tačiau yra gerų žinių: 2018 metų mokslinėje studijoje „No More FOMO: Limiting Social Media Decreases Loneliness and Depression” skelbiama, kad socialinių tinklų ribojimas iki 30 minučių per dieną gali ženkliai pagerinti savijautą, sumažinti vienatvės jausmą, nerimą ir depresiją. 
  • Socialiniuose tinkluose platinamos melagienos ir dezinformacija. Nepatikima informacija dalį auditorijos, ypač neturinčios gerų kritinio mąstymo įgūdžių, gali suklaidinti, paveikti jos nuomonę ir sprendimus, apskritai kelti sumaištį ir susiskaldymą visuomenėje.
  • Socialinių tinklų vartotojai nėra šimtu procentų apsaugoti nuo privatumo pažeidimų ir asmeninės informacijos platinimo. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos savo informaciniame biuletenyje “FACEBOOK socialinio tinklo saugumas” primena, kad naudojantis socialiniais tinklais svarbu būti atsargiems ir sąmoningiems, reguliariai peržiūrėti privatumo nustatymus ir naudoti stiprius slaptažodžius:
    • Naudokite slaptažodį, sudarytą bent iš 9 simbolių, tarp kurių būtų didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių, skyrybos ženklų;  
    • Niekam neatskleiskite savo slaptažodžio;  
    • Nenaudokite to paties slaptažodžio, kurį naudojate kitose paskyrose;  
    • Neprisijunginėkite prie savo paskyros viešo naudojimo įrenginiuose;  
    • Nedėkite perteklinės informacijos į socialinius tinklus;  
    • Naudokite dviejų faktorių autentifikaciją (Nustatymai ➔ Saugumas ir prisijungimai);
    • Nustatykite gauti į el. paštą pranešimus apie nesėkmingus prisijungimus į Jūsų paskyrą (Nustatymai ➔ Saugumas ir prisijungimai). 

Literatūra:

Share This Post