Ar Lietuva tampa tolerantiškesnė? Kaip Lietuvos LGBTQIA+ teisių padėtis vertinama Europos kontekste? Ką patiria LGBTQIA+ jaunimas Lietuvoje ir su kokiais iššūkiais jis susiduria mokyklose? Apie visa tai pasakoja Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovė Paulina Drėgvaitė.
Kokia yra bendra LGBTQIA+ teisių padėtis Lietuvoje?
Pagal šiemet paskelbtą ILGA „Rainbow Map and Index“, kuriame vertinama LGBTQIA+ teisių padėtis Europos valstybėse, Lietuva užėmė 36 vietą (palyginimui – pernai užėmėme 35 vietą) iš 49 valstybių. Toks reitingas Lietuvai skirtas todėl, kad šalyje vis dar neužtikrinamos LGBTQIA+ bendruomenės teisės sveikatos apsaugos srityje, nėra galimybės teisiškai įteisinti savo santykius, taip pat dėl plačiai paplitusios neapykantos kalbos incidentų, pasitaikančių ne tik virtualioje erdvėje, bet netgi valdžios sluoksniuose. Išties, didžioji dauguma užfiksuojamų neapykantos kalbos incidentų virtualioje erdvėje veikia seksualinės orientacijos pagrindais, tačiau vis dar susiduriama su atvejais, kai neapykantos kalba nėra atpažįstama ir tyrimai nėra pradedami.
Ką tai reiškia LGBTQIA+ bendruomenei?
Akivaizdu, kad šios tendencijos pasireiškia ir kasdieniame gyvenime, t.y. tarpasmeniniuose santykiuose, darbe, švietimo įstaigose.
2021 m. Lietuvos socialinių mokslų centras kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru pristatė pirmąjį kokybinį tyrimą apie tos pačios lyties šeimas, kuriame analizuoti LGBTQIA+ asmenų poreikiai bei apžvelgiama, su kokiomis problemomis susiduria šios poros. Tyrimas atskleidė neproporcingai didelį socialinį ir teisinį LGBTQIA+ porų pažeidžiamumą įvairiose kasdienio gyvenimo srityse. Tačiau tikslaus diskriminacijos masto įvertinti negalime: praėjusiais metais Lygių galimybių kontrolierės tarnyba sulaukė 4 skundų dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu. Vertinant bendrą situaciją Lietuvoje, galima teigti, kad šie skundai – tai aisbergo viršūnė, parodanti, kad kreiptis vis dar yra nedrąsu, trūksta pasitikėjimo, kad pokyčiai gali vykti.
Su kokiais iššūkiais susiduria LGBTQIA+ žmonės Lietuvoje?
Deja, tyrimų, kurie papasakotų apie specifiškai LGBTQIA+ jaunuolių patirtis Lietuvoje, mes neturime itin daug.
2017 m. Lietuvos gėjų lygos atlikto tyrimo duomenimis, 82 proc. LGBTQI mokinių per praėjusius metus patyrė patyčias dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, o 90 proc. respondentų dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės nesijautė saugūs. Tyrimai, nagrinėjantys patyčių paplitimą Lietuvos mokyklose, taip pat teigia, kad homofobinės (t.y. patyčios dėl manomos seksualinės orientacijos) patyčios yra itin paplitusios. Iškalbinga detalė: anksčiau minėtame tyrime 50 proc. apklaustųjų teigė, kad jų mokytojai homofobinio pobūdžio patyčias ignoravo arba į jas nereagavo tinkamai.
Nepamirškime, kad vis dar galioja 2010 m. įvesta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos redakcija, kurioje informacija apie LGBTQIA+ bendruomenę yra tiesiogiai prilyginama neigiamai informacijai, tad jos pateikimas švietimo institucijose, viešojoje erdvėje yra ribojamas. Tai tiesiogiai atsiliepia švietimo bendruomenės kompetencijoms kalbėti šiomis temomis ir vykdyti patyčių, smurto prevenciją. Dėl to yra itin svarbu šias temas adresuoti mokyklų saugios aplinkos ir patyčių bei smurto prevencijos gairėse bei kelti mokytojų kompetencijas šiame lauke