Visi girdime įspėjimus. Sveikatos specialistai visame pasaulyje pataria nurimti, sulėtinti gyvenimo tempą. Daugelis mūsų jau ne kartą lankėmės jogos treniruotėse, išmėginome įvairias kvėpavimo technikas, raminančias arbatas. O tuomet vėl visu greičiu lėkėme gyventi.
Richard Sutton, žymus streso valdymo konsultantas, dirbantis su žymiausiais pasaulio atletais ir Olimpinėmis komandomis, savo knygoje “The Stress Code” (“Streso kodas”) kalba apie tai, kad mūsų nuolatinis lėkimas šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje didina patiriamo streso lygį. Problema ta, kad modernioje visuomenėje mums pernelyg sunku išlaikyti pusiausvyrą tarp aktyvaus gyvenimo ir poilsio. Mūsų tvarkaraščiai pilni darbų ir vardų, tačiau apie save neretai pamirštame.
Kitas svarbus aspektas – nepakantumas nesėkmėms ir pergalių troškimas. Nuolatinė konkurencija, ilgos mokymosi ir darbo valandos, geriausių rezultatų siekimas bet kokia kaina – visai nenuostabu, kad stresas mūsų visuomenėje siekia aukštumas. Ir situacija sparčiai blogėja.
Jeilio universiteto medicinos mokyklos ir Kalifornijos universiteto tyrėjų studijoje skelbiama, kad vidutinis išsivysčiusios visuomenės žmogus kas savaitę patiria nuo keturių iki penkių streso epizodų. Tad daugeliui iš mūsų gyvenimas dažnai atrodo lyg vaikščiojimas lynu: stengiamės stabiliai judėti į priekį, tačiau asmeninis ir akademinis arba profesinis spaudimas visada grasina išvesti iš pusiausvyros. Štai kodėl labai svarbu išmokti valdyti stresą.
Dvejopas streso poveikis
Ekstremalaus pavojaus akimirkomis mūsų organizmas išmoko reaguoti į stresą. Reakcija į stresą – tai biologinis mechanizmas, sutelkiantis daugumą mūsų organizmo sistemų bendram darbui – apsaugoti mus nuo žalos. Tuo metu išlaisvinama energija, didėja jėga, atsparumas skausmui, stiprėja uoslės, klausos ir kiti pojūčiai, aštrėja protas. Tad stresas turi dvejopą poveikį. Teigiamas padeda susikaupti, įveikti iššūkius ir išgyventi. Neigiamas kenkia mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Grėsmės metu į kraują patekęs didelis kortizolio ir adrenalino kiekis gali būti toksiški organizmui. Kortizolio padidėjimas gali sukelti tokių problemų, kaip virškinimo sutrikimai, svorio didėjimas, atminties praradimas, nerimas ar depresija. Adrenalinas didina kraujospūdį ir širdies priepuolio ar insulto riziką.
Chroninis stresas
Šiandien nemaža dalis jaunimo kenčia nuo mėnesius ar net metus besitęsiančio streso. Tai vadinama lėtiniu stresu. Stresui tęsiantis ilgą laiką, pasiekiamas aukščiausias perdegimo – tiek fizinio, tiek protinio – lygis.
Didelė dalis lėtinio streso kankinamų žmonių patiria imuninės, nervų, reprodukcinės ir ypač psichinės sistemų problemas. Negana to, jauni žmonės kenčia nuo ligų, kurios anksčiau buvo būdingos tik pagyvenusiems žmonėms.
Pagalba sau
Organizmui patyrus stresą, hormonai išsenka, tad smunka organizmo gyvybingumas ir kognityvinės potencijos lygis. Dėl to mes vėl imame stresuoti. Tai tarsi užburtas ratas. Laimei, mityba, mankšta ir buvimas lauke yra puikus būdas atstatyti prarastus hormonus. Teigiama fizinio aktyvumo, sveikos mitybos ir buvimo gryname ore įtaka psichinei žmogaus sveikatai pabrėžiama daugelyje atliktų mokslinių tyrimų.
Streso valdymo konsultantas Richard Sutton pataria vengti kavos ir alkoholio, dažniau gerti žalią arbatą ir kakavą, teigiamai veikiančias nervinę, imuninę ir kraujo apytakos sistemas.
Fizinis aktyvumas, anot specialisto, gerina smegenų veiklą ir skatina hormoninius pokyčius, didinančius mūsų fizinį gyvybingumą. Net 10-20 minučių pasivaikščiojimas lauke gali būti naudingas organizmui – ypač jei saulėta. Įrodyta, kad saulės spinduliai kelia nuotaiką ir stiprina imuninę sistemą.
Vos keliais paprastais įpročiais savo kasdienybėje galima padidinti atsparumą stresui. Tačiau svarbu likti kantriems. Bet kokie vertingi gyvenimo pokyčiai reikalauja laiko ir pastangų. Kuo daugiau darbo įdėsime, tuo didesnė tikimybė sulaukti teigiamų rezultatų.
Naudota literatūra:
- Richard Sutton knyga “The Stress Code”;
- 2005 metų studija “STRESS AND HEALTH: Psychological, Behavioral, and Biological Determinants”;
- 2019 metų studija “Physical activity and sleep quality in relation to mental health among college students”.