Šiandien visuomenė renkasi bendravimą ir ryšį labiau nei bet kada anksčiau. Mums obsesiškai reikia dalintis ir susisieti. Moksliniai straipsniai skelbia, kad „socialinis gyvenimas, arba gyvenimas grupėje, padeda žmonijai išgyventi sunkioje fizinėje aplinkoje” („Loneliness Matters: A Theoretical and Empirical Review of Consequences and Mechanisms”, 2013). Knygų ir tiriamosios žurnalistikos autorius Michael Harris savo knygoje „Solitude: A Singular Life in a Crowded World” („Vienatvė: gyventi vienam sausakimšame pasaulyje”) rašo: „Daugelis iš mūsų dabar gyvena keistai perkrautoje izoliacijoje: mes visada esame susiję, deja, labai paviršutiniškai. Tad gebėjimas būti vienam šiandien yra esminis turtingo vidinio gyvenimo komponentas”.
Kaip pasimėgauti savo vienatve? Kokią naudą žmogui teikia buvimas vienumoje?
Savęs pažinimas ir kūryba
Kasdien jaučiame spaudimą būti socialiai aktyviems, daug dirbti. Nesame vieniši, tačiau mums labai trūksta vienatvės. Sara Maitlan savo knygoje „How to be alone” („Kaip būti vienam?”) kalba apie laiko, skirto tik sau, svarbą. „Laikas, praleistas su savimi, leidžia atrasti savo tikrąjį “aš””, – rašoma knygoje. Būdami vieni ir neveikiami išorinio triukšmo, galime geriau save pažinti, įsigilinti į savo mintis, jausmus, patirtį ir visa tai reflektuoti. Savirefleksija padeda atrasti tikrąsias vertybes, išgrynina tikslus ir poreikius.
Žymioji anglų rašytoja Virginia Woolf teigė, kad vienatvės laikas yra būtinas skatinti kūrybiškumą. Savo 1929 metų knygoje „A Room of One’s Own” („Savas kambarys”) ji pastebėjo, kad mažas moterų rašytojų skaičius tuometinėje visuomenėje buvo susijęs su vienatvės laiko trūkumu. V. Woolf pastebėjo, kad moterims netrūksta talento, vaizduotės ar intelekto; joms trūksta „savo” laiko, vienatvės laiko, leidžiančio skleistis kūrybai.
Būdami vieni, galime įsigilinti į savo kūrybinius pomėgius. Vienatvėje atitrūkstame nuo kasdienybės normų, todėl nesibijome naujų idėjų, eksperimentavimo, lengviau ir drąsiau išlaisviname savo kūrybinį potencialą.
Kur rasti vienatvę?
Knygų autorė Sara Maitland pataria vienumos ieškoti gamtoje. Pabėgę nuo kasdienybės rūpesčių, technologijų, socialinių įsipareigojimų, turime puikią galimybę atsigręžti į save. Maža to, gamtoje galime geriau suvokti natūralius procesus ir patirti savotišką sąveiką su aplinka. Tai suteikia jausmą, kad esame labai didelės ir galingos visumos dalis.
Nuo senovės žmonės, ieškantys ryšio su savimi, pirmiausiai kuria ryšį su gamta. Šis ryšys labai dažnai apibūdinamas kaip graži ir netgi mistiška patirtis.
Pavyzdžiui, viduramžiais tiek vienuoliams, tiek riteriams prieš įšventinimą reikėdavo praleisti daug laiko vieniems. Šis vienatvės laikotarpis turėjo juos paruošti kitai gyvenimo stadijai, suteikti daugiau sąmoningumo ir išminties.
Australijoje jauni aborigenai vykdavo į taip vadinamą „walkabout” – šešių mėnesių vienatvės kelionę atokiose laukinėse vietose, skirtą subrandinti ir suteikiančią savarankiškumo. Per šią vienatvės patirtį jaunas asmuo būdavo skatinamas ieškoti savo vertybių ir gyvenimo prasmės.
Gamta padeda pažinti save, atrasti stipriąsias ir silpnąsias savybes. Tik jas atradę galime tobulėti ir augti.
Literatūra:
- Sara Maitland knyga “How to be alone”;
- Louise C. Hawkley, John T. Cacioppo, “Loneliness Matters: A Theoretical and Empirical Review of Consequences and Mechanisms”, 2010m.;
- Michael Harris “Solitude: A Singular Life in a Crowded World”,
- Virginia Woolf knyga “A Room of One’s Own””