Neįtikėtina: nors kasdien komunikuojame ir bendraujame vieni su kitais, šioje srityje mums tai sekasi nepaprastai blogai. Ir už tai mokame didžiulę kainą: nemokėdami bendrauti, nesugebame palaikyti gerų tarpasmeninių santykių, mums nesiseka švietimo įstaigose, darbuose. Sunku klausti ir tinkamai išreikšti savo mintis.
Gera žinia ta, kad gerų bendravimo įgūdžių galima išmokti. Andrew Newberg ir Mark Robert Waldman savo knygoje „Words Can Change Your Brain” išskiria keletą žingsnių, kaip pasiruošti pokalbiams, kaip sukurti tinkamą bendravimo dinamiką, būti nuoširdžiam ir suprastam.
Pirmieji trys žingsniai: ramybė, „čia ir dabar” akimirka bei tylus protas
Ar Jums teko kada, užvaldytam neigiamų emocijų, užsipulti niekuo dėtą žmogų? Tuomet suprantate, kaip stresas ir negatyvas veikia mūsų protą. Pyktis gerokai sutrikdo ir iškreipia mūsų bendravimą. Todėl pirmasis žingsnis geresnės komunikacijos link yra nuraminti savo protą.
2007 studijoje, publikuotoje „United States National Academy of Sciences”, teigiama, jog per 60 sekundžių aktyvuojamos už nuotaikos kontrolę, komunikaciją ir socialinį sąmoningumą atsakingos smegenų sritys. Tad pakanka vos minutės kvėpavimo pratimų, kad pokalbį pradėtumėte susikaupęs ir ramus.
Kvėpavimas taip pat padeda įsijausti į „čia ir dabar” būseną. Susikoncentravus į kvėpavimą, lengviau išbūnama toje akimirkoje, atidžiau vertinami greta esančių žmonių jausmai ir žodžiai.
Tam, kad galėtumėte palaikyti šį ramybės „čia ir dabar” momentą, knygos autoriai pataria neleisti mintims Jūsų išblaškyti. Kaip tai padaryti? Skambtelkite varpu, skambančiu maždaug 15-30 sekundžių. Susikoncentruokite į garsą, net kai jis nutyla. Tuomet susitelkite į likusią tylą. Pakartokite pratimą keletą kartų. Po reguliarių treniruočių, kai įprantate šitaip save sutelkti mechaniškai, greičiau išmoksite suvaldyti vidines mintis pokalbių metu. Taip Jūs sugebėsite palaikyti vidinę tylą.
Pozityvaus mąstymo nauda Niekas Jūsų nekaltintų, jei imtumėte vengti žmogaus, kuris koncentruojasi tik į negatyvą ir nuolat skundžiasi. Moksliškai įrodyta, kad negatyvios mintys ne tik kenkia bendravimui, bet ir turi ilgalaikių pasekmių smegenų veiklai (streso hormonai kenkia atminčiai ir kognityviniams gebėjimams). Todėl ketvirtasis žingsnis, siekiant komunikuoti geriau, yra skatinti pozityvų mąstymą. Iš tiesų tai labai paprasta. Tereikia pasitelkti vaizduotę. Prieš svarbų pokalbį, sukurkite mintyse pozityvų dialogą. Skamba paprastai, tačiau tai iš tiesų labai veiksminga. Anot socialinės psichologijos specialistės Barbaros Fredrickson, kiekvienai kylančiai negatyviai minčiai kaip atsaką reikia sugalvoti tris pozityvias. Tokiu būdu „prisijaukinamas” pozityvus mąstymas.
Literatūra:
- Andrew Newberg ir Mark Robert Waldman knyga „Words Can Change Your Brain”;
- 2007 metų „United States National Academy of Sciences” studija;
- Barbara Fredrickson knyga “Positivity: Top-Notch Research Reveals the Upward Spiral That Will Change Your Life”.