Nervinę bulimiją britų psichiatras Gerald Russell 1979 metais pirmą kartą apibūdino kaip „lėtinę nervinės anoreksijos fazę“. Pirmiausiai pacientai smarkiai persivalgo, tuomet, siekdami išvengti svorio didėjimo, imasi kompensacinių priemonių, tokių kaip dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinantys vaistai ir arbatos, ilgalaikis badavimas, persisportavimas. Tyrimai rodo, kad kaip ir anoreksija, taip ir bulimija sergančių žmonių mirties rizika išauga penkiais ar net daugiau kartų.
Nervinė bulimija yra valgymo ir psichikos sutrikimas, kuriam būdingas nerimas, neurozė, susijusi su išvaizda bei kūno svoriu. Nervine bulimija sergantys žmonės patiria stiprų stresą ir išgyvenimus dėl savo kūno formų ir svorio, o šį nerimą lydi žalingi veiksmai.
Persivalgymo epizodai
– Per trumpą laiką žmogus suvalgo žymiai didesnes porcijas, nei dauguma suvalgytų per tokį laikotarpį (paprastai mažiau nei 2 valandas) ir panašiomis sąlygomis.
– Valgymo epizodų metu bulimija sergantis žmogus absoliučiai praranda kontrolę ir negali suvaldyti valgymo priepuolio.
Po persivalgymo epizodų būdingas kompensacinis elgesys
– Dirbtinai sukeltas vėmimas
– Piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais
– Diuretikų vartojimas
– Ekstremalus fizinis aktyvumas
– Badavimas
Tiek persivalgymo epizodus, tiek kompensacinį elgesį beveik visuomet lydi nerimas, gėda ir kaltė. Dėl šios priežasties dauguma sergančiųjų savo elgesį slepia ir valgo bei atsikrato maisto paslapčia. Nervinės bulimijos diagnozė nustatoma epizodams kartojantis bent kartą per savaitę tris mėnesius.
Su nervine bulimija dažniausiai susiduria paauglės ir jaunos moterys, tačiau ja gali susirgti ir vyrai. Vis dėlto tyrimai rodo, jog bulimija tampa vis populiaresnė jaunesnių nei 15 metų merginų grupėje.
Ligos pasekmės
Šis valgymo sutrikimas gali turėti rimtų fizinių ir psichologinių pasekmių: dehidratacija, osteoporozė, virškinimo trakto pažeidimai, skrandžio negalavimai, refliuksas, dantų erozija, elektrolitų disbalansas, dažnos širdies ir kraujotakos sistemos problemos, svorio kritimas ar didėjimas, nuotaikų kaita, depresija, nerimo sutrikimai, savižudybės ir mirties rizika.
Nervinei bulimijai gydyti paprastai reikalingi kompleksiniai sprendimai, apimantys medicininę priežiūrą, psichoterapiją ir elgesio terapiją. Gydymas gali būti ilgas, tačiau dauguma žmonių, kurie pradeda gydytis, pasveiksta.
Jei manote, kad galite sirgti nervine bulimija, kreipkitės pagalbos į sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus: šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą. Taip pat pagalbos sulauksite valgymo sutrikimų gydymo centruose bei valgymo sutrikimų palaikymo grupėse.
Valgymo sutrikimų linija: https://www.facebook.com/ValgymoSutrikimuLinija/.
Valgymo sutrikimų centro tel. nr.: (8 5) 215 48 81; registracija konsultacijai: (8 5) 262 59 79.
Naudota literatūra:
- 2023 metų Ashish Jain ir Musa Yilanli studija “Bulimia Nervosa”;
- 2018 metų studija “Recent Research on Bulimia Nervosa”;
- 2017 metų studija “Bulimia Nervosa/Purging Disorder”.