Jaunuoliai gali išgyventi dėl savo išvaizdos ir jos pokyčių bręstant ir augant. Dažniausiai problemų kyla tuomet, kai jaunuoliai savo išvaizda lygiuojasi į labai aukštus, visų pirma tik nuotraukose matomus standartus. Neigiamas savo kūno vertinimas gali skatinti valgymo ir mankštinimosi elgesio pokyčius, t. y. vadinamuosius valgymo sutrikimus.
Valgymo sutrikimai išsivysto tada, kai žmogus pradeda bandyti keisti savo išvaizdą, siekdamas nerealistinių, kartais liguistų tikslų. Atsiradus šiai problemai jaunuoliai gali labai subjektyviai, iškreiptai suvokti savo išvaizdą ir pagal tai vertinti save pačius. Mes esame tik maža dalimi tas, kaip mes atrodome, tačiau kartais galime pernelyg sureikšminti išvaizdos reikšmę, nuvertindami kitas mūsų asmenybės dalis.
Valgymo sutrikimai dažniausiai pasireiškia kaip:
- Nervinė anoreksija (perdėtas susirūpinimas savo svoriu ir kūno formomis, stengiantis sumažinti kūno svorį griežtomis dietomis ir sekinančiomis mankštomis. Net esant pernelyg mažam svoriui, tokios jaunuolės tiki, kad jos „per storos“).
- Impulsyvus valgymas (didelių maisto kiekių suvalgymas, net ir nejuntant alkio jausmo). (rasti tą skyrių)
- Nervinė bulimija (impulsyvus didelių maisto kiekių suvalgymas ir po to sekantis organizmo „valymas“ vemiant ar naudojant laisvinamuosius vaistus).
Kaip žinome, visada šaunu suprasti, kokios mūsų mintys skatina kokias emocijas, elgesį ir kūno pojūčius. Esant valgymo sutrikimams šios keturios mūsų realybės dalys gali būti tokios:
Mintys
- jautrumas kritikai ir vertinimams, ypač tuomet, kai jie yra apie kūno svorį, išvaizdą, maitinimąsi ar mankštą),
- nuolatinis galvojimas apie išvaizdą, kūno svorį, valgymą ir susirūpinimas tuo.
Emocijos (jausmai)
- nerimavimas,
- nusivylimas, depresiškumas,
- kaltės jausmas,
- sudirgimas,
- beprasmybės jausmas ar net nenoras gyventi.
Fiziniai (kūno) pojūčiai
- diskomfortas kūne,
- sunku sukoncentruoti dėmesį.
Elgesys
- nuolatinis svėrimasis,
- perdėtas mankštinimasis,
- ėjimas į tualetą iš karto pavalgius,
- perdėtas kalbėjimas apie išvaizdą, kūno svorį ir maistą,
- griežtų dietų laikymasis arba persivalgymas,
- vengimas valgyti kartu su kitais asmenimis,
- „žaidimas“ su maistu, užuot valgius,
- valgymas labai greitai arba labai lėtai,
- atsitraukimas nuo draugų ar šeimos narių.
Ką daryti esant valgymo sutrikimo požymiams?
Daugelis jaunuolių slepia savo valgymo sutrikimą. Nedarykite to. Jeigu įtariate jo požymius, būkite sąžiningas su savimi ir artimiausiais žmonėmis. Pasidalinkite savo nuogąstavimais. Dažniausiai geriausią pagalbą gali suteikti gydytojai ar psichologai, ypač tie, kurie specializuojasi gydydami valgymo sutrikimus. Nevenkite kreiptis kuo anksčiau, nes, kaip ir sergant daugeliu kitų ligų, delsimas sunkina problemą ir jos sprendimą.
Padėkite sau kiek galima entuziastingiau imdamiesi sau įdomios veiklos, susirasdami hobį ar naujų draugų. Pokalbiai ir pasidalinimai su jus mylinčiais ir svarbiais asmenimis taip pat gali padėti. Naudinga susirasti draugų, kurie jau pasveiko nuo šių sutrikimų.
Kreipdamiesi profesionalų pagalbos ir stengdamiesi padėti sau pasinaudodami galimais resursais tikrai patirsite sėkmę.