Priekabiautojai ir vaidininkai (bullies) darbo vietoje gali sukurti toksišką aplinką, tačiau yra dar klastingesnė piktnaudžiavimo darbo vieta forma, vadinama mobingu, galinti turėti pražūtingų padarinių persekiojamo žmogaus karjerai ir psichinei gerovei.
Kas yra mobingas?
Mobingas yra kenkėjiška organizacijos remiama piktnaudžiavimo darbo vieta forma, kuria siekiama priversti asmenį išeiti iš darbo. Skirtingai nuo patyčių, kurios įprastai vyksta tarp dviejų asmenų, mobingas apima grupę ir turi organizacijos paramą. Aukos dažnai būna tie, kurie meta iššūkį status quo, siekia naujovių, kelia daug klausimų, arba tie, kurie išsiskiria dėl savo kultūrinių ypatybių ar netradicinės tapatybės.
Mokslinėje literatūroje mobingas apibrėžiamas kaip sisteminė agresija, nukreipta į asmenį ar grupę. Ji skiriasi nuo individualių, laikinų tarpasmeninių konfliktų. Mobingas darbo vietoje pasireiškia žodiniu priekabiavimu, agresyvia kalba, sarkazmu, šmeižtu ar socialine izoliacija, spaudimu, nukreiptu į konkretų asmenį tam tikru laikotarpiu. Ilgalaikis neigiamas poveikis, su kuriuo asmeniui sunku susidoroti, yra pagrindinė mobingo savybė.
Mobingo poveikis
Tyrimai rodo, kad mobingas daro didelį neigiamą poveikį aukos sveikatai ir gerovei. Aukos praneša kenčiančios nuo nerimo, depresijos, miego problemų, dirglumo, koncentracijos praradimo ir somatinių sutrikimų, kritusios savivertės, bejėgiškumo jausmo. Padidėja savižalos arba savižudybės rizika. Tokios patirtys trukdo asmens karjeros progresui arba netgi verčia pasišalinti iš organizacijos aplinkos, pasitaiko – ir iš gyvenimo.
Įrodyta, kad tiems, kurie patiria mobingą, padidėja kraujagyslių ligų ir širdies problemų rizika. Aukas lydi pakilęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas, permušimai. Asmenys, patiriantys mobingą, gali skųstis pilvo, galvos, nugaros, sprando skausmais. Dažnai pasireiškia virškinimo sutrikimai, nusilpsta imuninė sistema.
Atsistatymas ir pagalba
Atsistatymas, patyrus mobingą darbo vietoje, yra laipsniškas procesas. Labai svarbu leisti sau sielvartauti dėl mobingo padarinių. Dar svarbiau palaikyti tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, kurti ryšį su naujais žmonėmis. Geriausia tai daryti per mėgstamą veiklą.
Esant reikalui, visuomet galima kreiptis pagalbos. Kartais padeda atviras pokalbis su organizacijos vadovu. Situacijai nesikeičiant, savo teises galima ginti teisme. Patariama raštu fiksuoti, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis netinkamai elgėsi. Ši informacija padės teikiant skundą. Skundas teikiamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir Darbo ginčų komisijai.
Taip pat rekomenduojama kreiptis pagalbos į psichologą arba mediatorių.
Naudota literatūra:
- Chad Prevost, Elena Hunt 2018 metų mokslinis tyrimas “Bullying and Mobbing in Academe: A literature review”;
- 2013 metų studija “Mobbing Behaviour: Victims and the Affected”;
- 2020 metų studija „Cardiovascular health outcomes of mobbing at work: results of the population-based, five-year follow-up of the Gutenberg health study„;
- 2018 metų studija „Mobbing at Workplace –Psychological Trauma and Documentation of Psychiatric Symptoms„; Maureen Duffy ir Len Sperry knyga “Overcoming Mobbing”.