Paauglystė – ypatingas laikotarpis, kai žmogus ieško savęs, prieštarauja ne tik patiems artimiausiems, brangiausiems žmonėms, bet ir sau pačiam. Šiuo amžiaus tarpsniu svarbu pasirinkimas: paauglys visada renkasi, jis dvejoja, abejoja, jį beveik visada lydi klausimas, ką rinktis, pavyzdžiui, eiti į kasdienį užklasinės veiklos užsiėmimą ar su draugais. Mūsų kultūroje tikima, kad paauglystė natūraliai yra neramus laikas: taip tarsi nutrinamos ribos tarp normalaus ir pavojingo elgesio.
Daugelis autorių teigia, kad dažnai žalojimosi tikslas yra ne fizinė savižudybė, o nepakeliamų jausmų ir emocijų nužudymas norint išsaugoti gyvybę. Psichologinio skausmo įkūnijimas tarsi palengvina jo išgyvenimą ir padeda jį įveikti. M. Williams ir L. Pollock (2000) modelyje savižudiškas elgesys suprantamas kaip bandymas pabėgti nuo situacijos, kai žmogus jaučiasi tarsi pakliuvęs į kankinančių išgyvenimų spąstus: jį apima jausmas, kad yra visiškai sužlugdytas, patiria didžiulį psichologinį skausmą, pagaliau jam ima atrodyti, kad nėra jokios išeities. Jausmas, kad esi visiškai žlugęs, gali kilti ir dėl išorinių aplinkybių, pavyzdžiui, prastų tarpasmeninių santykių, nekontroliuojamos ir stiprios vidinės sumaišties.
Žalojimasis pasirenkamas kaip būdas trumpam palengvinti išgyvenamą skausmą, trumpam pabėgti nuo sunkumų, sumažinti įtampą. Šis palengvėjimas – apgaulingas, jis nepadeda išspręsti problemų, o tik sukuria naują problemą. Ir ilgainiui žmogus gali jaustis vis blogiau. Iš kiekvienos situacijos galimos skirtingos išeitys, padedamas kito žmogus gali ištrūkti iš išorinės situacijos ar vidinių išgyvenimų spąstų. Jeigu pasirinkta išeitis pasirodo neveiksminga, ieškoma kitos.
Suvaldyti jausmus ir emocijas galima išmokus atsipalaiduoti.
Atsipalaiduoti, nuraminti mintis ir jausmus gali padėti toliau išvardytos veiklos.
- Gilus kvėpavimas
Kai nerimaujame, mūsų kvėpavimas būna paviršutiniškas ir greitas. Vienas iš paprasčiausių atsipalaidavimo būdų yra gilus kvėpavimas, dar vadinamas pilviniu kvėpavimu.
- Patogiai atsisėskite ant kėdės, remkitės kojomis į grindis arba atsigulkite. Padėkite vieną ranką ant skrandžio srities, o kitą – ant širdies.
- Lėtai įkvėpkite pro nosį. Sulaikykite kvėpavimą – skaičiuokite iki trijų.
- Lėtai iškvėpkite.
- Gamtoje praleistas laikas
Eikite į paplūdimį, parką, mišką, žole apaugusį kalnelį prie šniokščiančio upelio…
Daugelis žino, kad būdami lauke jaučiasi gerai ir atsipalaidavę, bet ne visi žino, kad yra mokslinių įrodymų apie gydomąjį gamtos poveikį. Būnant gamtoje mažėja streso hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, gamyba. Buvimas natūralioje aplinkoje taip pat mažina raumenų įtampą.
- Mėgstama veikla
Ėjimas į kiną, stalo žaidimai, sportas – nėra moksliniais tyrimais pagrįstos atsipalaidavimo strategijos, bet jei jos teikia malonumą, tai yra gera priežastis tuo užsiimti! Nenuostabu, kad jausitės labiau atsipalaidavę, kai skirsite laiko mėgstamai veiklai. Bent jau ji atitrauks jūsų mintis nuo to, kas kelia nerimą.
- Joga
Treniruočių mados gali keistis, bet senovėje buvo praktikuojamos originalios proto ir kūno treniruotės, derinančios ritmingą kvėpavimą su pozų ar tekančių judesių serija. Prieš 5000 metų jogai suprato tai, ką dabar pradeda patvirtinti mokslas: kvėpavimo ir judesių koordinavimas sutelkia dėmesį, o šis gali nuraminti užimtą protą.
- Sportas
Fiziniai pratimai irgi gali tapti išeitimi norint teigiamai nusiteikti ir pasisemti trūkstamos energijos. Atlikdami įvairius pratimus, galite ne tik padidinti pasitikėjimą savimi, bet ir išmokti tinkamai atsipalaiduoti. Be to, kiekvienas gali rinktis patinkančią sporto rūšį – bėgimą, pilateso mankštą, jogą, meditaciją, mankštintis sporto klube ir pan. Svarbiausia – nepamiršti, kad sportuojant kvėpavimo pratimai taip pat labai svarbūs, todėl prieš pradėdami sportuoti pasirinkite tinkamą kvėpavimo ritmą.
Jeigu jaučiatės beviltiškai, išgyvenate daug stiprių jausmų, norite pasikalbėti, skambinkite į „Vaikų liniją“ nemokamu numeriu 116 111.