Chlamidiozė – viena iš dažniausiai aptinkamų lytiškai plintančių infekcijų (LPI) pasaulyje. Ją sukelia oraliniu, vaginaliniu arba analiniu būdu perduodama bakterija. Taip pat nėščiosios chlamidiozę gali perduoti vaikui gimdymo metu. Kitaip tariant, šia liga gali užsikrėsti visi lytiškai aktyvūs žmonės, tačiau didžiausia rizika kyla paauglėms ir jaunoms moterims dėl visiškai nesubrendusio gimdos kaklelio, kuris yra jautresnis infekcijoms.
Kartais šios ligos simptomai gali nepasireikšti. Dėl to ši infekcija dažnai vadinama tyliąja. Maždaug 30 procentų moterų būdingi šie simptomai:
- gleivingos ar pūlingos makšties išskyros;
- skausmingas šlapinimasis;
- kraujavimas po lytinių santykių;
- skausmas apatinėje pilvo dalyje ar lytinių santykių metu;
- pagausėjusios menstruacijos;
- sąnarių skausmas.
Vyrai simptomus jaučia dažniau (maždaug 70 procentų). Būdingi simptomai:
- baltos ar skaidrios išskyros iš šlapimkanalio (šlaplės);
- deginimo jausmas šlapinantis;
- pasunkėjęs šlapinimasis arba niežulys aplink šlaplės kanalą;
- sąnarių skausmas.
Taip pat chlamidijos gali patekti į gilesnius vyro šlapimo ir lyties organus ir sukelti sunkius uždegimus. Prasidėjus prostatos uždegimui, atsiranda maudulys kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, sėklidžių, šlaplės srityse, padažnėja šlapinimasis, ypač naktį, susilpnėja lytinis pajėgumas, gali pakilti temperatūra.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vyrams ir moterims, užsikrėtusiems chlamidioze analiniu būdu, gali atsirasti išeinamosios angos uždegimas, dar vadinamas proktitu. Chlamidiozė gali sukelti akių junginės uždegimą, sąnarių skausmus ar jų uždegimą.
Šios infekcijos gydymas nesudėtingas, tačiau būtinas. Pajutus chlamidiozės simptomus, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydytoją, ginekologą arba venerologą. Taip pat pasitvirtinus diagnozei siūloma pasitikrinti ir partneriui. Negydoma liga gali progresuoti, sukelti uždegimus dubens srityje ir nevaisingumą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad siekiant apsisaugoti nuo chlamidiozės ir kitų lytiškai plintančių infekcijų rekomenduojama turėti ilgalaikius monogaminius lytinius santykius su neužsikrėtusiu asmeniu, vengti atsitiktinių lytinių partnerių. Tinkamai ir nuolat naudojant prezervatyvus visų rūšių lytinių santykių metu, ypač su atsitiktiniais partneriais, sumažėja rizika užsikrėsti LPI.