Alkoholis yra klastinga, lėtinė, progresuojanti ir dažnai mirtina liga. Vystantis šiai ligai pasidaro būtinas alkoholio kiekis, kad žmogus jaustųsi normaliai. Pradedama vartoti alkoholį jau ne siekiant malonių pojūčių, bet stengiantis atsikratyti nemalonių situacijų, jausmų, išgyvenimų, konfliktų dienos eigoje. Kai alkoholiu pradedama “gydytis”, pamažu prarandama savikontrolė, organizmas įpranta prie vis didesnio alkoholio kiekio, ir artėjama prie alkoholizmo. Alkoholizmas būdingas ne tik asocialiems žmonėms, gali išsivystyti, bet kuriam žmogui, kuris dažnai vartoja svaigiuosius gėrimus netgi tokius kaip alų ar lengvus kokteilius. Liga vystosi lėtai ir nepastebimai. Pažeistas šios ligos žmogus nepajėgia arba nenori jos pripažinti.
Alkoholizmo simptomai:
- Jaučiama psichinė priklausomybė alkoholiui. Vystantis priklausomybei nuo alkoholio, visos mintys nuolatos sukasi apie alkoholį, jos įkyriai persekioja ir namie ir darbe. Žmogus nebegali susivaldyti ir vartoja alkoholį vien tam, kad jaustų nusiraminimą, atsipalaidavimą. Palaipsniui išsivysto psichikos sutrikimai.
- Jaučiama fizinė priklausomybė alkoholiui. Jaučiami kaulų, raumenų, galvos skausmai, haliucinacijos “Baltoji karštinė“, vėlyvosiose stadijose prasideda traukuliai. Išgėrus šie reiškiniai praeina.
- Prarandamas susidomėjimas mėgstama veikla, mokslais, darbu. Asmuo tampa apatiškas, nesidomi socialiniu gyvenimu. Atsiriboja nuo draugų, socialinės aplinkos.
- Didėja organizmo tolerancija alkoholiui. Ligos pradžioje tolerancija alkoholiui didėja, žmogus pakelia didesnes alkoholio dozes negu retai išgeriantis.
- Neigiamų socialinių padarinių ignoravimas. Alkoholis labai keičia žmogaus elgseną, net mažai išgėręs žmogus gali imtis tokių veiksmų, kokių blaivas niekad nedarytų. Išgėrus padidėja nusikalstamumas, sukeliami eismo įvykiai.
- Pasireiškia stiprus noras vartoti alkoholį. Atsiranda liguistas, nenuvaldomas noras išgerti. Asmuo nepatenkinęs šio poreikio tampa irzlus, pyktas, agresyvus.