Pasaulinės sveikatos organizacijos atlikto Tarptautinio paauglių sveikatos ir gyvensenos tyrimo (HBSC) duomenimis, beveik kas trečias Lietuvos paauglys mokykloje patiria patyčias. Tai vis dar labai aktuali socialinė problema, žalojanti daugybės jaunų žmonių psichinę sveikatą. Dėl ko kyla noras tyčiotis ir ką patiria patyčių aukos, pasakoja psichologė Rūta Mazilauskaitė.
– Kokių formų patyčios egzistuoja visuomenėje?
– Patyčios yra rimta problema, su kuria pasaulyje įvairiose aplinkose susiduria milijonai žmonių.
Labiausiai pastebima patyčių forma visuomenėje yra fizinės patyčios. Tai kumščiavimas, stumdymas, spardymas ir kitokia grubi fizinio kontakto forma, siekiant pažeminti ir sumenkinti.
Poveikis gali būti daromas ir nenaudojant fizinių veiksmų. Žodinėmis patyčiomis norima užgauti, įžeisti, išgąsdinti.
Galima išskirti ir socialines patyčias, kai siekiama sumenkinti asmens reputaciją, jį izoliuoti, nutraukti socialinius ryšius. Dažniausiai to siekiama, pasitelkiant melą, apkalbas, įžeidžiančius juokelius, gestus ir pan.
Seksualinio pobūdžio juokelių, užuominų, gestų laidymas ar nepageidaujami fiziniai prisilietimai, siekiant pažeminti, kontroliuoti ar įbauginti, tai – seksualinės patyčios.
Visos patyčių formos gali būti naudojamos specifinėms žmogaus savybėms pašiepti: tyčiojamasi dėl rasės, religijos, seksualinės orientacijos, negalios ar kitų požymių.
Pastaruoju metu itin paplitusi patyčių forma yra internetinės patyčios, kai paveikti siekiama pasitelkiant technologines priemones.
– Kuo kitokios internetinės patyčios?
– Esminiu internetinių patyčių aspektu yra technologijų naudojimas: žinučių, komentarų rašymas socialiniuose tinkluose, nuotraukų, vaizdo įrašų bei kito turinio siuntimas. Ši patyčių forma labai „patogi”: tyčiojamasi slepiant savo tapatybę, susikuriant naują ar naudojantis svetima.
Technologijų pagalba patyčios plinta labai greitai ir pasiekia didelę auditoriją. Kadangi srautą valdyti ir pašalinti labai sunku, neigiamas poveikis užsilieka ilgam.
– Kokios dažniausios patyčių priežastys?
– Patyčių priežastys labai individualios, susijusios su asmens artimiausia aplinka bei visuomene apskritai. Patyčias paskatinti gali sveikatos problemos, įgūdžių, empatijos stoka, fizinės jėgos persvara, impulsyvumas, agresyvumas ir kt.
Reikšmės turi ir šeimoje įgyta patirtis. Galbūt artimiausioje aplinkoje patirtas ar stebėtas smurtas, stokota meilės, rūpesčio, kitų reikšmingų poreikių atliepimo. To pasekoje išmokstama, kad smurtas bei patyčios yra būdas savimi pasirūpinti, pasijusti saugiam, gauti dėmesio ir galios.
Kitas svarbus niuansas yra tas, kad patyčios vis dar toleruojamos. Visuomenėje trūksta pagarbos žmogiškumui, skirtybėms, susiduriama su sunkumais valdant informacijos srautus bei turinį internetinėje erdvėje.
– Kokią žalą patiria asmuo, iš kurio tyčiojamasi?
– Turbūt nerasime dviejų vienodas patyčių pasekmes patiriančių žmonių. Poveikis priklauso nuo asmeninių įgūdžių, sveikatos būsenos, jaučiamos paramos ir pan. Nepaisant to, vienareikšmiškai pripažįstamos neigiamos patyčių pasekmės.
Pirmiausiai, jos gali būti akivaizdžios, t.y. sužalojimai. Taip pat patyčių pasekmės gali pasireikšti miego, mitybos sutrikimais, pilvo, galvos skausmais, gausiu prakaitavimu, padažnėjusiu širdies ritmu, šlapinimusi į lovą, bėrimais ar kitais negalavimais, nesergant jokia liga. Patyčias patiriančiam asmeniui būdingas nerimas, depresiškumas, gėda, liūdesys, vienišumas, bejėgiškumas, savivaizdžio problemos (pavyzdžiui, nepasitenkinimas savo kūnu), žema savivertė, savižala bei suicidinės mintys, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, išaugęs agresyvumas, nusikalstamas elgesys. Susiaurėja interesų laukas, vengiama socialinio gyvenimo, darosi sunku bendrauti. Dėl patiriamo streso gali suprastėti dėmesys bei atmintis, todėl tampa sunkiau mokytis, siekti norimų tikslų ar tiesiog atlikti kasdienes veiklas.