Pasyvusis rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Nerūkantis žmogus, kurį laiką pabuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti apsinuodijimo požymius: galvos skausmą, pykinimą. Todėl visame pasaulyje kovojama už aplinką be tabako dūmų, skatinama nesitaikstyti su žalingais įpročiais.
Kenčia ir suaugusieji, ir vaikai
Kiekvienas nori gyventi, leisti laisvalaikį, dirbti ir ilsėtis saugioje ir sveikoje aplinkoje. Tai ypač svarbu dabartiniu metu, kai daug laiko praleidžiama namuose, kur tikimybė susidurti su cigarečių dūmais padidėja. O sveikatos priežiūros specialistai neguodžia – pasyvusis rūkymas yra ne mažiau žalingas.
Nerūkantieji, būdami prirūkytoje aplinkoje, nuolatos patiria neigiamas pasekmes sveikatai. Ūmus pasyviojo rūkymo poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ar kitais simptomais. Vis dėlto pasekmės gali būti ir skaudesnės.
Tyrimai rodo, kad pasyvusis rūkymas gali trečdaliu padidinti širdies ir plaučių ligų riziką. Šis aplinkinių žalingas įprotis neretai sukelia plaučių vėžį net tiems, kurie niekada nerūkė. O rizika susirgti astma aplinkoje, kurioje kvėpuojama cigarečių dūmais, išauga iki 60 proc.
Pasyvusis rūkymas ypač kenkia vaikams. Vaikai, kurie daug laiko praleidžia su rūkančiaisiais, dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Su pasyviuoju rūkymu sietinas ir staigios kūdikių mirties sindromas. Todėl akivaizdu – netgi aktyviai nerūkant itin skaudžios pasekmės gali grėsti tiek suaugusiesiems, tiek mažiesiems.
Nuodų vienoje cigaretėje – tūkstančiai
Mokslininkai yra įrodę, kad valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, kai kuriais atvejais prilygsta 15 cigarečių surūkymui. Šiuo atveju būtent tabako dūmai yra didžiausias priešas žmogaus sveikatai.
Itin aukštoje temperatūroje deganti cigaretė smarkiai padidina ligų tikimybę, nes degimo procese išsiskiria tūkstančiai cheminių medžiagų. Dalis šių medžiagų yra kancerogenai – jų suskaičiuojama apie 100. Mokslininkai tikina, kad kancerogenai pažeidžia ląsteles, lemia jų nevaldomą dauginimąsi ir taip sukelia vėžį.
Įprastoms cigaretėms degant itin aukštoje temperatūroje taip pat išsiskiria dervos ir didelis kiekis organizmui žalingo anglies dvideginio. Dalis šių cigaretės dūmuose esančių medžiagų pasišalina orą iškvepiant, o likusi dalis nusėda ant dantų, gerklėje, plaučiuose ir žudo plaučių ląsteles.
Negalima pamiršti ir cigaretėse esančio nikotino. Tai toksinė medžiaga, prie kurios greit įprantama, tačiau mokslininkai yra pripažinę, kad nikotino negalima laikyti su rūkymu susijusių ligų priežastimi.
Būtinas pilietiškumas ir prevencija
Kalbėdami apie cigarečių keliamą pavojų ekspertai sako, kad nors pasyvusis rūkymas – itin dažna problema, visgi jo išvengti galima. Kadangi didžioji cigarečių dūmų dalis patenka ne į plaučius, o į orą, rūkaliams derėtų vengti rūkyti uždarose patalpose – virtuvėje, miegamajame ar vonioje. Taip pat patartina vengti rūkyti automobilyje, nes tokioje vietoje cigarečių dūmų koncentracija yra ypač didelė ir itin kenkia keleiviams – ypač vaikams.
Kita išeitis – rinktis nerūkymo zonas.