Turbūt nesuklysiu, o kolegos paantrins, jog vienas skaudžiausių dalykų, ką pasakoja atėjęs jaunimas pas Jaunimui Palankių Sveikatos Priežiūros Paslaugų (JPSPP) koordinatorių yra tai, kad jiems geriau gatvėje nei namuose…
KODĖL?
Nes namuose yra agresyviai besielgiantis patėvis, kuris tave iškoneveiks be jokios aiškios priežasties, tu turėsi uostyt jo pučiamus cigarečių dūmus, klausytis jo girto keiksmų ir patyčių…
Todėl, kad trūksta erdvės, nes 5 asmenų šeima gyvena 2jų kambarių bute ir tu neturi savo kampo…
Per skaudu matyti ir kęsti smurtaujančią mamą, kuri ką tik pradėjo dirbti, o tu turi prižiūrėti mažesnius brolius-seseris…
Nes gatvėje tu patinki toks, koks esi..ten yra alkoholio, weipų, jie padeda atsipalaiduoti..
Namuose nėra palaikymo…pokalbių…tėvai nuolat nesutaria tarpusavyje, griežti dėl mokslų, mane nuolat kontroliuoja..o kieme daug draugų..
Viena iš pagrindinių paauglystės, kaip raidos etapo, užduočių yra savo tapatumo paieškos (“savas kampas”).
Jaunuoliai per asmeninį patyrimą atradinėja savo stiprybes ar trūkumus (“alkoholio, weipų, jie padeda atsipalaiduoti”), pažįsta savo ir kitų žmonių ribas (“agresyvus patėvis..jo girto keiksmai ir patyčios”, “smurtaujanti mama”, “griežti dėl mokslų”, “nuolat kontroliuoja”), tyrinėja lytiškumo ir pasaulėžiūros klausimus (“daug draugų”, “patinki toks, koks esi”).
Paauglystė – tai vidinės sumaišties ir sukrėtimų laikotarpis, kai norisi tapti vis labiau savarankiškam ir nepriklausomam, bet nejučiom tampa priklausomi nuo įvairių medžiagų. Paaugliai turi per mažai gyvenimo patirties, todėl ir jų sprendimai kartais visiškai prasilenkia su „sveiku protu“ ar sveikatai palankia gyvensena, nes noras eksperimentuoti yra labiau viliojantis nei griežtos namų taisyklės, kurias jie laužo ir dažnai rėkte išrėkia: „nenoriu kalbėtis“, „atstok, viskas man gerai“, bet iš tiesų, – jie nori būti išgirsti, išklausyti ir suprasti.
Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis, tabakas, kofeinas bei lakiosios medžiagos. Visų šių medžiagų vartojimas gali sukelti priklausomybę. Todėl įvairių psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, noras juos išbandyti, tik dar labiau komplikuoja ir taip nelengvus paauglių santykius su tėvais ir artimaisiais. Tyrimai rodo alkoholio vartojimo žalą mokymuisi. Nėra saugaus suvartojamo alkoholio kiekio paauglio organizmui. Paauglystėje organizmas ypač jautrus alkoholio poveikiui. Net nedideli alkoholio kiekiai gali neigiamai paveikti paauglio organizmo vystymosi procesus, pavyzdžiui, smegenų vystymąsi. Verta paminėti ir tai, jog daug nesupratimo ir suvokimo, kuriuos girdime iš tėvų apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir jų pasekmes jaunam organizmui, kuomet smegenų vystymasis įgavęs aktyviąją vystymosi fazę. Dažnas tėvų nežino, jog, pavyzdžiui, kanapės yra ypač žalingos. Žinoma, nors ir ne visi kanapes vartojantys asmenys tampa nuo jų priklausomi, bet priklausomybės nuo šios psichoaktyviosios medžiagos gydymas trunka ilgiausiai. Be to, kuo anksčiau pradedama vartoti kanapes, tuo didesnė priklausomybės tikimybė. Kita blogybė, kad tėvai dažnu atveju, patys nuperka „weipų“ manydami, kad tai geriau, „sveikiau“, „o kas čia tokio?“.
Labai svarbus veiksnys – kuriamas santykis. Kai paaugliai jaučiasi reikalingi ir svarbūs šeimoje, mažėja jų noras vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir ieškoti „nuotykių“ gatvėje. O kaip jis kuriamas? Čia jau kiekvieno tėvo pareiga rasti „raktą“, kuriuo atrakins duris į vaiko-paauglio-jaunuolio širdį. To visiems tėvams ir linkime – puikių santykių.