Jei manote, kad gyvenimas įtemptas, nesate vienas. Gyvenimas išties įtemptas. Nuo spaudimo darbe iki įtampos namuose, neatsakytų elektroninių laiškų iki neplautų indų – egzistencinis nerimas kyla kaip ir nebaigtų darbų bei atsakomybių sąrašas. Pernelyg didelis nuovargis turi įtakos pažintiniams gebėjimams. Dėl pervargimo gali sutrikti atmintis, sutrikti dėmesio valdymas ir pablogėti gebėjimas priimti racionalius sprendimus. Užduotys, kurios paprastai būna lengvos, tampa daug sunkesnėmis.
Laimei, yra lengvas priešnuodis stresui: poilsis. Jis labai svarbus tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai. Štai keli būdai, kaip atitrūkti nuo kasdienės įtampos ir kokybiškai pailsėti.
Nieko neveikti
Nieko neveikti – skamba kaip geriausias atsipalaidavimo būdas, tačiau visuomenėje, kurioje įprasta verstis kūliais, tai sunkiai įgyvendinama. O be reikalo.
Psichologai teigia, kad nuobodulys turi teigiamos įtakos kūrybiškumui. Viename tyrime dviejų dalyvių grupių buvo paprašyta sugalvoti kuo daugiau plastikinio puodelio naudojimo būdų. Pirmoji grupė paprašyta apie tai pamąstyti po to, kai ranka atliko nuobodžią užduotį – ranka nukopijavo numerius iš telefonų knygos. Antroji grupė apie puodelio naudojimo būdus ėmėsi galvoti iškart. Spėkite, kas sugalvojo daugiau plastikinių puodelių naudojimo? Teisingai, grupė, kuri atliko nuobodžią telefonų knygos užduotį.
Nieko nedarymas taip pat gali pagerinti atmintį. 2004 metais atliktame tyrime kenčiantys nuo amnezijos po insulto buvo paprašyti įsiminti 15 žodžių. Viena grupė dešimt minučių atliko protinius pratimus, o kita sėdėjo tamsiame kambaryje. Tada buvo išmėginta jų atmintis. Pirmoji grupė vidutiniškai įsiminė 14 procentų žodžių, o antroji – nieko nedariusi grupė – 49 procentus.
Nieko neveikti turi savo privalumų. Pamėginkite pasidaryti „nieko neveikimo” pertraukėlių: megzkite, spalvinkite knygeles ar dėliokite dėlionės. Po kurio laiko atliksite tai nieko negalvodami, atsipalaidavę, o jūsų mintys klajos be kaltės jausmo.
Klausytis muzikos
Muzika turi didelę įtaką žmogaus nuotaikai. Klausantis patinkančios muzikos, išsiskiria endorfinai, dopaminas ir serotoninas – neurotransmiteriai, susiję su malonumu, atlygiu ir laime. Šie neurotransmiteriai gerina nuotaiką ir padeda jaustis laimingesniems.
Eksperimentai ir tyrimai, pavyzdžiui, serbų-amerikiečių psichologo Vladimir Konechni, rodo, kad po stresinių situacijų dauguma žmonių – 79 % – renkasi paprastesnę, lėtesnę muziką tam, kad galėtų atsipalaiduoti. Greito tempo muzika skatina jaudulį, tuo metu lėta, harmoninga muzika veda į ramybės būseną.
Žinoma, suvokimas apie tai, kas yra rami muzika, skiriasi. Net tokie žanrai kaip house kai kuriuos veikia raminančiai. Pagrindiniai ramios muzikos kriterijai yra ne per greita, ne per sudėtinga, o svarbiausia – klausytojo poreikius ir skonį atitinkanti muzika.
Naudota literatūra:
- Claudia Hammond knyga “The Art of Rest”;
- Margareta Asp 2015 metų studija “Rest”; Alex Soojung-Kim Pang knyga “Rest”;
- 2018 metų studija “The Extraordinary Importance of Sleep”;
- O. Tkachenko, D. Dinges 2018 metų studija “Interindividual variability in neurobehavioral response to sleep loss: a comprehensive review”.