Prieš dvi savaites nusižudė mano teta. Blogai jaučiuosi. Ar tai normalu, ar man eiti pas psichiatrą, ką man daryti?
Po artimo žmogaus savižudybės gali apimti daug stiprių emocijų. Patiriamas skausmas gali būti labai stiprus. Taip pat stiprus gali būti kaltės jausmas, nes atrodo, kad galbūt galėjote ką nors padaryti, kad būtų išvengta mirties. Savižudybė, kaip ir kitokia netektis, pirmiausia sukelia šoko jausmą. Būna sunku patikėti, kad taip įvyko. Gali atrodyti, kad viskas vyksta ne iš tikrųjų.
Kitas stiprus jausmas, kuris tikriausiai aplanko- tai pyktis. Pyktis gali būti dėl to, kad paliko, kad nusižudęs žmogus negalvojo apie tai, kaip kentės brangūs jam žmonės, kad nepaprašė kitų pagalbos, kad nepasitikėjo Jūsų santykiais tiek, kad jie sustabdytų nuo savižudybės.
Gali atsirasti pykčio sau už tai, kad galbūt galėjote pastebėti kokius nors gresiančios savižudybės, pasiruošimo mirti ženklus- galbūt pasikeitusį elgesį ar nuotaiką. Normalu yra jausti daug liūdesio dėl netekties, nes praradote brangų santykį. Gali iškilti klausimų, į kuriuos neįmanoma surasti atsakymo- kodėl brangus žmogus pasirinko tokį sprendimą, kodėl nepagalvojo apie kitus, kodėl niekam nepasakė, kaip jam blogai.
Po artimo žmogaus savižudybės yra normalu jausti panašių jausmų, turėti panašių minčių. Prislėgta nuotaika gali trukti keletą mėnesių. Jeigu Jūs tapote savižudybės liudininku- aptikote nusižudžiusį artimą žmogų, jausmai gali būti dar stipresni. Taip pat gali atsirasti stipri baimė eiti į tą vietą, kur radote mirusį žmogų, galite nuolat prisiminti šį įvykį (nors to ir nenorite), gali sutrikti miegas, gali atsirasti sunkumų susikaupti.
Patarimai, ką daryti:
- Svarbu kalbėtis apie brangaus žmogaus savižudybę su kitais. Kalbėtis apie tai per laidotuves ir po to. Kalbėtis tol, kol jaučiate norą pasakoti apie savo išgyvenimus, prisiminimus, susijusius su tuo žmogumi.
- Nėra nustatyta, kiek laiko žmogus gedi. Todėl svarbu duoti sau laiko. Gali būti, kad pradžioje bus taip sunku, kad negalėsite kalbėti apie netektį arba nueiti prie kapo. Vėliau tampa lengviau. Palengvėjimas ateina palaipsniui.
- Gali būti, kad nuolat kokie nors daiktai, šventės (metinės, gimtadieniai), tradicijos primins žmogų, kurio netekote. Tuomet svarbu atpažinti kilusius jausmus ir nuspręsti, ką darysite. Galbūt galima pakeisti kai kurias tradicijas, kad išvengtumėte kylančių stiprių jausmų.
- Rekomenduojame apsilankyti nusižudžiusių asmenų artimųjų asociacijos sukurtoje svetainėje: http://artimiems.lt/
Daugiau informacijos apie artimo žmogaus savižudybę patyrusių žmonių išgyvenimus galite rasti šiose svetainėse:
- http://nesnausk.org/klinikine-psichologija/2010/10/25/inger-anneberg-sie…
- http://www.nebijokkalbeti.lt/apie-savizudybes/ka-isgyvena-nusizudziusiuj…
- http://www.befrienders.org/lithuanian-breaved
Kada kreiptis profesionalios pagalbos?
Jeigu liūdnos mintys ir bloga nuotaika tęsiasi keletą mėnesių ir jaučiate, kad prarandate gebėjimą džiaugtis savo gyvenimu, prarandate viltį, kad jausitės geriau, atsiranda minčių apie savižudybę, tai yra ženklas, kad reiktų kreiptis profesionalios pagalbos. Tuomet kreipkitės psichologo arba psichiatro konsultacijai. Gydymo įstaigoje, kurią esate pasirinkę, Jus informuos, kaip tai padaryti.
Į klausimą atsakė:
Lina Kalinauskienė
Antakalnio poliklinikos psichologė