Streso įveikos būdų yra be galo daug ir kas tinka vienam gali visai netikti kitam. Tačiau visus juos galima suskirstyti į kelias pagrindines strategijas. Kurią strategiją ar jų derinį pasirinksite priklauso tik nuo Jūsų.
I strategija. Vengti streso. Ne visų stresinių situacijų įmanoma išvengti. Netgi žalinga vengti situacijų, kurios turi būti vienaip ar kitaip išspręstos.
- Išmokti pasakyti „ne“. Žinoti savo ribas ir laikytis jų tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Kai apsiimame padaryti daugiau negu galime pakelti, kyla stresas;
- Vengti žmonių, kurie kelia stresą. Jeigu santykyje su kitu žmogumi tvyro nuolatinė įtampa, verta keisti tuos santykius, mažinti praleidžiamo laiko su tuo žmogumi kiekį arba išvis nutraukti santykius;
- Kontroliuoti savo aplinką. Jeigu kriminalinės žinios kelia stresą, tiesiog perjunkite kanalą. Jeigu mieste transporto kamščiai, galbūt verta rinktis ilgesnį, bet mažiau visų žinomą maršrutą;
- Vengti „aštrių“ pokalbio temų. Religija, politinės pažiūros. Jeigu tokios diskusijos veda iš pusiausvyros, tiesiog pasirinkti nekalbėti jomis;
- Sutrumpinti darbų sąrašą. Išanalizuoti būtinų atlikti darbų sąrašą ir suskirstyti darbus į privalomus atlikti ir į tuos, kuriuos reikėtų atlikti. Susidėlioti darbus pagal prioritetą – mažiau svarbūs ar skubūs – į galą.
II strategija. Keisti stresinę situaciją. Jeigu negalima išvengti, bandyti keisti.
- Išreikšti jausmus. Jeigu kažkas kelia įtampą ir trukdo, svarbu iškomunikuoti tai atvira ir pagarbia maniera. Jeigu slopinsite savo jausmus, nuoskauda kaupsis ir situacija greičiausiai išliks tokia pati;
- Būti pasiruošusiam kompromisui. Jeigu prašome, kad kitas keistų savo elgesi, reikia būti pasiruošusiam keisti savo. Jeigu abu yra bent kiek pasiruošę vienas kitam nusileiti, didelė tikimybė surasti aukso vidurį, kuriuo bus patenkinti abu;
- Būti ryžtingesniam. Savo gyvenime reikia spręsti problemas, daryti viską, kad galėtumėme numatyti ir užkirsti joms kelią, ne bėgti nuo jų;
- Valdyti savo laiką. Prastas laiko valdymas sukelia stresą. Jeigu darbai vienas kitą veja, sunku išlikti ramiam ir susikaupusiam, nebent viską susiplanuojate iš anksto.
III strategija. Prisitaikyti prie stresoriaus. Jeigu negalima pakeisti situacijos, galima keisti savo lūkesčius ir požiūrį.
- Iš naujo apsibrėžti problemą. Pabandyti į stresinę situaciją žvelgti iš teigiamos pusės. Užuot nirštant dėl stovėjimo kamščiuose, galima į šią situaciją pažvelgti kaip į galimybę skirti laiko sau, klausytis savo mėgstamos radijo stoties;
- Pažiūrėti iš kitos perspektyvos. Priimti kitą perspektyvą stresinėje situacijoje. Paklausti savęs, kiek stresinė situacija išliks aktuali ilgainiui. Ar ji bus svarbi po mėnesio, po metų? Ar tikrai verta dėl to pergyventi? Jeigu atsakymas yra „ne“, sutelktite savo laiką ir energiją kitur;
- Sureguliuoti savo standartus. Perfekcionizmas yra vienas iš streso šaltinių. Mažiau iš savęs ir kitų reikalauti tobulumo, idealumo. Nusistatyti realistiškus, o ne neadekvačiai aukštus standartus, nes perdėtai aukšti pasmerkia nesėkmei;
- Būti pozityviam. Kai stresas slegia, sustoti ir mintimis perbėgti dalykus, kurie Jums gyvenime suteikė džiaugsmo ar laimės – Jūsų pasiekimai, gerosios savybės, gebėjimai.
IV strategija. Priimti tai, ko neįmanoma pakeisti. Kai kurių stresinių situacijų išvengti neįmanoma. Tokių kaip artimojo mirtis, rimta liga, recesija. Geriausias būdas – priimti dalykus tokius, kokie jie yra.
- Nesistengti kontroliuoti nenumaldomo. Daugelis dalykų gyvenime nepriklauso nuo mūsų, ypač kitų žmonių elgesys. Todėl verta sutelkti dėmesį į dalykus, kuriuos galima kontroliuoti – kaip man reaguoti į problemą;
- Pažvelgti iš kito kampo. Kai susiduriame su dideliais sunkumais, verta pabandyti pažvelgti į juos kaip į galimybę asmeniniam augimui ir tobulėjimui. Jeigu Jūsų pačių netinkamas pasirinkimas prisidėjo prie stresinės situacijos, svarbu tai apmąstyti ir mokytis iš savo klaidų;
- Pasidalinti savo jausmais. Pasikalbėti su artimu žmogumi akis į akį arba tai padaryti su terapeutu. Paprastas veiksmas, kuriuo išreiškiate savo emocijas, vadinamas katarsiu. Jis naudingas netgi jeigu nieko negalite padaryti su stresine situacija. Atvirumas nėra silpnumo požymis ir tai nėra našta kitiems. Iš tiesų dauguma Jums artimų žmonių bus pamaloninti, kad pasitikite jais pakankamai, ir tai tik sustiprins jūsų ryšį;
- Išmokti atleisti. Priimti tai, kad gyvename netobulame pasaulyje ir kad žmonės klysta. Paleisti pyktį ir nuoskaudą. Išlaisvinti save nuo neigiamos energijos, atleisti ir judėti pirmyn.
V strategija. Skirti laiko pomėgiams ir atsipalaidavimui. Išeiti pasivaikščioti, leisti laiką gamtoje, paskambinti geram draugui, atlikti mankštą, rašyti dienoraštį, atsipalaiduoti šiltoje vonioje, pažaisti su augintiniu, dirbti sode, perskaityti gerą knygą, klausytis muzikos, pažiūrėti komediją…
- Skirti laiko atsipalaidavimui. Poilsį ir atsipalaidavimą įtraukti į savo kasdienę darbotvarkę. Atsiriboti kuriam laikui nuo visko. Tai laikas sau, kad atgautumėte jėgas, pasikrautumėte;
- Bendrauti su kitais. Leisti laiką su teigiamais žmonėmis, kurie gali praturtinti Jūsų gyvenimą, suteiktų paramą ir palaikymą;
- Skirti laiko pomėgiams. Laisvalaikio užsiėmimams, kurie džiugina, teikia malonumą;
- Išlaikyti humoro jausmą. Mokėti pasijuokti iš savęs, mažiau iš kitų;
VI strategija. Palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Jūs galite padidinti savo atsparumą stresui, stiprinandami fizinę sveikatą.
- Nuolat mankštintis. Fizinis aktyvumas vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią streso poveikiui. Padaryti bent 30 minučių mankštą tris kartus per savaitę;
- Valgyti sveiką maistą. Sveikas ir sotus organizmas yra geriau pasirengęs įveikti stresą;
- Sumažinti kofeino, cukraus ir druskos. Laikinas pakilumas, kurį suteikia kofeinas baigiasi nuotaikos ir energijos svyravimais. Sumažinus kavos, gaiviųjų gėrimų, šokolado ir cukraus, jausitės labiau atsipalaidavęs ir geriau miegosite;
- Vengti alkoholio, cigarečių ir narkotikų. Savigyda alkoholiu ar narkotikais kenkia mūsų sveikatai ir leidžia tik trumpam sumažinti stresą;
- Pakankamai miegoti. Pakankamas miego kiekis atgaivina protą ir kūną. Nuovargis didina stresą ir verčia mąstyti neracionaliai.
Į klausimą atsakė:
Monika Ražanskaitė
Medicinos psichologė