Kaip galėčiau padėti šeimos nariui, netekusiam artimojo?

Tai klausimas, kuris kyla daug kam – gedinčių asmenų šeimos nariams, artimiesiems, giminaičiams, partneriams, draugams, bendradarbiams. Geriausia pagalba, kurią Jūs galite suteikti gedinčiam žmogui (Polukordienė. 2008):

  • Būti šalia sunkią akimirką. Su gedinčio žmogaus sielvartu, liūdesiu, skausmingais prisiminimais apie mirusįjį, ašaromis, tylėjimu, o kartais ir pykčiu, kurio nereikėtų priimti asmeniškai;
  • Išklausyti. Klausyti – tai ne tik pasyviai klausyti – bet ir išgirsti, atsiliepti į tai, kas jam rūpi ar skauda, bei neapsunkinti savo norais, poreikiais ir lūkesčiais. Klausyti kantriai, jautriai, be patarimų ar rekomendacijų;
  • Padėti priimti netekties faktą. Artimo žmogaus mirties faktu „patikėti“ jausmams reikia laiko. Svarbu tai patvirtinti švelniai ir atjaučiančiai, tačiau kalboje nereikia vengti aiškių įvardinimų – „mirė“. Jeigu įvyko savižudybė – „nusižudė“, o ne „išėjo“ ar „paliko”. Žodžiai, atspindintys realius įvykius tiesiogiai, padeda lengviau priimti tikrovę bei greičiau susitaikyti su tuo, kas atsitiko;
  • Leisti išgyventi netekties skausmą. Pagalba – tai suprasti, kad reikia laiko ir erdvės jausmų darbui. Greito pagerėjimo po reikšmingos netekties nebūna, tad nedera jo tikėtis greičiau, nei tai gali įvykti natūraliai, ar skubinti greičiau atsigauti;
  • Normalizuoti su netektimi susijusius išgyvenimus. Po reikšmingos netekties yra normalu blogai jaustis, verkti, liūdėti, sunkiau įveikti kasdienius darbus, abejoti gyvenimo prasmės ir tikėjimo klausimais. Normalizuoti – tai dažniau atsiminti pačiam ir raminančiai priminti gedinčiam žmogui, kad tai, kaip jis dabar jaučiasi, yra normalu;
  • Gedintis žmogus labai jautrus bet kokiam su netektimi susijusiam vertinimui, kai kalbama apie velionį ir jo mirtį. Nevertindami išreiškiame susitaikymą ir pagarbą mirties virsmui, jo sukeltiems padariniams ir gedinčio jausmams;
  • Neskubėti siūlyti medikamentų. Svarbu vengti iš karto siūlyti raminamųjų vaistų. Sielvartas  – tai natūrali žmogaus reakcija į netektį, todėl dirbtinai jos slopinti nederėtų.

Į klausimą atsakė:
Monika Ražanskaitė
Medicinos psichologė
Antakalnio poliklinika