Sukūrus vakcinas buvo likviduoti raupai, vykdoma poliomielito likvidavimo programa, prasidėjo tymų likvidavimo programa, žymiai sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B, raudonuke ir daugeliu kitų vakcinomis valdomų ligų. Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du-tris milijonus gyvybių. Siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas ligas PSO rekomenduoja, kad šalyje būtų išlaikytos ne mažesnės kaip 95 proc. skiepijimų apimtys ir neturi likti rajonų, kur skiepijimų apimtys būtų mažesnės negu 90 proc.
Dauguma jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės ar kokliušo atvejų ir šių ligų sukeltų komplikacijų. Dėl to ir kyla klausimas – ar vakcinos yra reikalingos?
Žmonėms nebenorint skiepytis ir skiepyti savo vaikų nuo ligų, kurių seniai nėra, jos grįžta, nes ligų sukėlėjai niekur nedingo. Dažnai visi galvoja, kad jei ligos, kurių atvejų užregistruojama mažai, grėsmės nekelia ir skiepytis nereikia. Daugelis vakcinų naudą menkina sakydami, jog ne vakcinos padėjo sumažinti infekcinių ligų sukeltų susirgimų skaičių, bet gerėjančios gyvenimo sąlygos, higiena, tačiau kad ir kokią sterilią aplinką kurtume aplink save, mikrobai keičiasi ir sugeba išlikti bet kokiomis sąlygomis.Yra daugybė priežasčių kodėl žmonės vengia skiepytis ir svarbiausias to veiksnys yra nerimas dėl vakcinų saugumo.
Vakcinos vertinamos kaip saugūs vaistiniai preparatai, nepageidaujamos reakcijos dažniausiai lengvos (paraudimas, patinimas) ir savaime praeinančios. Sunkios reakcijos pasitaiko ypatingai retai – kasmet Lietuvoje atliekama 800 000 skiepijimų ir kasmet užregistruojama iki 50 nepageidaujamų reakcijų į vakciną.
Į klausimą atsakė:
Evelina Maziliauskaitė
Vaikų sveikatos skyriaus Visuomenės sveikatos administratorė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC)