Kartais, aš lyg iš niekur „atsijungiu” nuo realybės. Galiu normaliai ką nors daryti, bet atrodo, jog automatiškai tai einasi ir nesuvokiu, kad aš tai pati darau. Toks jausmas, jog tuo momentu aš net neegzistuoju, sapnuoju ar tik žiūriu iš šono. O kai susivokiu, jog aš esu gyva ar „atsibundu”, parbloškia keistokas jausmas, kad aš esu kvėpuojantis mėsos ir kraujo mišinys, turintis kūną, sąmonę, galintis rinktis ką daryti ir t.t. Kai tai įvyksta, kartais užmirštu, kodėl aš tai dariau, kur esu ir pan., bet dažniausiai atrodo, jog aplinka pasikeitė ar bent jau kitaip ją imu suvokti. Pasidaro keista, kai supranti, kad turi kūną ir tuo
momentu gali daryti ką nori, kad ir iššokti pro langą. Jau seniai tai patiriu, todėl neatrodė keista iki tol, kol nepaklausiau draugės
Pirmiausia šiuo atveju rekomenduočiau psichiatro ar/ir psichologo konsultaciją, kad būtų galima išsamiau aptarti, įvertinti patiriamus pojūčius bei jų priežastis.
Viena vertus, tikrai kasdienybėje yra dalykų, kuriuos žmogus daro tarsi automatiškai, nemąstydamas apie tai ar apie save, mintyse galbūt galvodamas apie visai ką kita. Tai reiškia, kad valingas, sąmoningas dėmesys nėra nuolatinis.
Kita vertus, aprašyti suvokimo sutrikimai taip pat neretai gali pasitaikyti išgyvenant neigiamas emocijas, patiriant sunkumus, nes tai gali veikti kaip žmogaus psichikos savisaugos mechanizmas, leidžiantis atsitraukti. Bet kokiu atveju, išsamesniam aptarimui reikalinga specialisto konsultacija.
Į klausimą atsakė:
Roberta Maigienė
Medicinos psichologė
Šeškinės poliklinikos