Paprastai neištikimybė apibrėžiama kaip bet koks slaptas emocinis, seksualinis ar romantiškas elgesys su kitu asmeniu, pažeidžiantis poros santykių normas. Partnerio neištikimybė beveik visais atvejais daro didelę žalą asmens psichinei ir fizinei sveikatai.
Konkrečios emocinės traumos, susijusios su neištikimybe, apraiškos apima didelio pykčio, išdavystės, nesaugumo, gėdos, kaltės, pavydo ir liūdesio jausmus.
Neištikimybės aukoms įprasti depresijos simptomai, nerimo sutrikimas. Asmenims, patyrusiems partnerio neištikimybę, šešis kartus dažniau diagnozuojamas didžiosios depresijos epizodas nei tiems, kurie šios patirties niekada neišgyveno.
Partnerių įskaudinti asmenys dažniau praneša apie sustiprėjusius nespecifinės depresijos ir nerimo simptomus. Juos kamuoja psichologiniai sutrikimai, pasireiškiantys įkyriais vaizdais, obsesyviais prisiminimais ir kankinančia ankstesnių santykių analize.
Partnerio neištikimybę išgyvenantys asmenys patiria ir fiziologines pasekmes: kai kada sutrinka virškinimas, kankina galvos ir pilvo skausmai, kyla kraujospūdis.
Bloga, depresyvi nuotaika – natūrali išduotųjų būsena. Tačiau išbuvus kančią ir skausmą, svarbu žengti kitą žingsnį – atsitiesti ir pradėti gyventi. Nesvarbu, su partneriu ar be jo, bet laimingai ir džiaugsme.
Kaip atsitiesti ir rasti pozityvumą gyvenime?
Viskas nėra taip blogai, kaip atrodo
Kad apdorotų ir suvoktų mus supantį pasaulį, mūsų smegenys naudoja įvairius filtrus, susiformuojančius per mūsų asmenines patirtis, auklėjimą ir išgyvenimus. Vadinasi, du asmenys tą pačią situaciją gali suvokti skirtingai, remdamiesi savo unikaliais patirčių filtrais. Nors šie filtrai atlieka svarbią funkciją, tačiau kartais jie iškreipia tikrovę. Kad ir kaip mums nepatiktų toji tikrovė, tam tikrais atvejais mes ją išgyvename pernelyg audringai ir negatyviai.
Kadangi daugelis šių filtrų susiformuoja vaikystėje, labai svarbu periodiškai įvertinti ir atnaujinti savo įsitikinimus, kad galėtume situaciją ar įvykį vertinti realistiškiau, atsiribodami nuo savo emocijų ir ankstesnių patirčių.
Rašykite
Pozityvios psichologijos šalininkai siūlo ant popieriaus lapo surašyti visas veiklas, kurios teikia džiaugsmą: muzikos klausymas, grojimas, šokiai, laikas su draugais, sportas, pasivaikščiojimas miške ir pan. Kasdien sąmoningai pasirinkus patirti bent vieną veiklą iš sąrašo, gyvenimo kokybė pastebimai gerėja.
Antras patarimas – išreikšti dėkingumą. Tai galima padaryti vedant dienoraštį. Čia galima surašyti visus dalykus, už kuriuos esame dėkingi: nuo draugo pademonstruoto palaikymo iki pavasario saulės šilumos. Rašant dienoraštį, jau po kelių savaičių galima pastebėti pagerėjusią savijautą.
Dėkingumo praktika veikia, nes tai nukreipia dėmesį nuo to, ko, mūsų manymu, trūksta gyvenime, į vertingus dalykus, kuriuos šiandien turime. Tyrimai rodo, kad dėkingumo dienoraščio pildymas labai teigiamai veikia nuo depresijos kenčiančių žmonių nuotaiką.
Naudokite psichologinius triukus
Norint pagerinti nuotaiką ir sumažinti įtampą, galima naudoti paprastus psichologinius metodus. Vienas jų yra asmeninės mantros – kartojamo žodžio ar frazės – naudojimas, siekiant nutraukti neigiamus mąstymo modelius.
Kita strategija yra stresą keliančių situacijų vertinimas blogybių skalėje nuo 1 iki 100. Tai padeda pažvelgti į nesėkmę realistiškiau ir išvengti perdėtos reakcijos.
Vizualizacija taip pat yra galinga priemonė. Įsivaizduojant teigiamus būsimo gyvenimo vaizdinius, galima ne tik atsikratyti sunkumo ir skausmo, bet ir pajusti daug teigiamų emocijų.
Dar viena technika, padedanti atsitiesti po išgyvento sukrėtimo – įsivaizduoti savo naująjį idealųjį „aš“ ir, atsistojus į jo vietą, įsivaizduoti, ką sakytumėme ar kaip elgtumėmės. Jei per septynias dienas pastebimi teigiami psichologiniai pokyčiai, galima įtraukti šią praktiką į kasdienę rutiną.
Naudota literatūra:
- Kristian Hall knyga “Rise from Darkness”;
- 2023 metų studija “Love and Infidelity: Causes and Consequences”;
- 2019 metų tyrimas “Coping with infidelity: The moderating role of self-esteem”.