Gauni malonią žinutę iš žmogaus, kurio beveik nepažįsti. Dažnu atveju po kelių dienų jūs jau susirašinėjate kasdien. Jis klausia, kaip sekėsi, giria tavo nuotraukas, sako, kad tavęs niekas nesupranta taip gerai, kaip jis. Pamažu pokalbiai tampa vis asmeniškesni. Ir štai vieną dieną jis prašo niekam nesakyti apie jūsų bendravimą. Atrodo visai nekaltai. Tai, kur baigiasi nuoširdus dėmesys ir prasideda manipuliacija? Būtent čia prasideda pokalbis apie groomingą – temą, apie kurią vis dar kalbama per mažai, nors ji gali paliesti kiekvieną, dar kitaip vadinamą – viliojimas.
Groomingas – nėra atsitiktinis veiksmas – tai lėtas ir iš anksto planuotas procesas, kai suaugęs žmogus pamažu kuria pasitikėjimą, siekdamas manipuliuoti kitu asmeniu ir vėliau jį išnaudoti. Nepilnamečių viliotojas pirmiausia siekia sukurti emocinį ryšį: rodo išskirtinį dėmesį, giria, domisi jo gyvenimu, dalinasi „paslaptimis“, o kartais net dovanoja dovanas ir gali siūlyti pinigų. Tikslas – kad greičiau pasitikėtum suaugusiuoju labiau nei savo tėvais ar kitais artimaisiais.
ATMINK, KAD NE KIEKVIENAS ŽMOGUS, KURIS SKIRIA TAU DAUG DĖMESIO, LINKI TAU GERO.
Dažniausiai apie groomingą kalbama vaikų ir paauglių apsaugos kontekste, tačiau manipuliacinis elgesys gali būti nukreiptas ir į pilnamečius jaunuolius, ypač tuos, kurie ieško artumo ar palaikymo jausmo. Svarbu suprasti, kad groomingas retai prasideda grasinimais. Dažniausiai jis prasideda dėmesiu. Nors daugumos istorijų pradžia socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose ar susirašinėjimo programėlėse, tačiau pavojus gali slypėti ir artimoje aplinkoje – pažįstamų rate, darbe, sporto klube, būreliuose ir kita. Manipuliuojantis žmogus nebūtinai yra nepažįstamasis.
Vienas iš pavojingiausių viliojimui būdingų bruožų – tai paslapties atmosfera. Paaugliai dažnai skatinami niekam nepasakoti apie tokią draugystę. Todėl tai gali kelti sumišimą, kaltę, o kartais – net iliuziją apie romantinius ar draugiškus santykius. Viliojimas yra veiksmų eiga, kuri sustiprina ir užmezga ryšį su jaunu žmogumi, kad vėliau galėtų pasinaudoti, pavyzdžiui, paskatintų kurti ir dalintis seksualiniu turiniu ar įtraukti į išnaudojimo tinklą.
Dažnai kyla klausimas kodėl sunku tai pastebėti – groomingas pradžioje gali atrodyti kaip nuoširdi draugystė.
Jei bendravimas kelia nerimą, įtampą, verčia jaustis nejaukiai ar daryti tai, ko nenori ir slėpti tai, kas vyksta:
- pasitikėk savo nuojauta;
- neskubėk atsakyti;
- nebijok nutraukti bendravimo ar pasakyti „ne“;
- išsaugok susirašinėjimus, nes jie gali būti svarbūs;
- pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki – tėvais, mokytoju, psichologu ar kitu suaugusiuoju.
Jei jautiesi nesaugiai arba manai, kad tau ar kitam žmogui gresia pavojus, kreipkis pagalbos į atsakingas institucijas. Atmink, kad tikras draugas ar partneris: gerbia tavo ribas; priima tavo atsakymą „ne“; nereikalauja paslapčių; nespaudžia daryti to, ko nenori; nesiekia tavęs izoliuoti nuo kitų. Santykiai neturi kelti baimės, kaltės ar nuolatinės įtampos. Tikruose santykiuose nereikia įrodinėti savo vertės, slėpti bendravimo ar aukoti savo saugumo. Kritinis mąstymas, pagarba savo riboms ir drąsa pasikalbėti su tau patikimu žmogumi gali padėti apsaugoti save ir kitus.
Kilus klausimams gali konsultuotis:
- su vaiko teisių gynėjais, skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800,
- rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje,
- pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje
JEI KYLA GRĖSMĖ GYVYBEI, SVEIKATAI AR SAUGUMUI, SKAMBINK SKUBIOSIOS PAGALBOS TELEFONO NUMERIU 112.
Straipsnį parengė Kėdainių visuomenės sveikatos biuro Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) koordinatorė