Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10) tiek alkoholis, tiek kofeinas yra priskiriami psichoaktyvioms medžiagoms. Energinių gėrimų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, o alkoholis šį poveikį tik padidina. Klinikiniai tyrimai parodė, kad kartu išgėrus kofeino, kuris yra centrinės nervų sistemos stimuliatorius, ir alkoholio, kuris veikia slopinančiai, mažėja alkoholio slopinančio poveikio suvokimas, t. y. mažiau jaučiamas apsvaigimas, todėl lengviau perdozuoti alkoholio, jo išgeriama daugiau. Remiantis laboratoriniais tyrimais, alkoholiniai energetiniai gėrimai sumažina nuovargio jausmą bei jaučiamą alkoholio intoksikaciją. Kadangi alkoholio yra suvartojama daugiau ir didesniais kiekiais, o tai padidina priklausomybės nuo alkoholio riziką. Gerokai padidėjus išgeriamo alkoholio kiekiui, dažniau pasitaiko įvairūs nelaimingi atsitikimai, užsiimama nesaugia bei rizikinga veikla (įvyksta nelaimingi atsitikimai (pvz.: išbėga į judrią gatvę); priimami prasti sprendimai (pvz.: vairuoja apsvaigę); rizikingai elgiamasi (pvz.: nesaugūs lytiniai santykiai, smurtas). Alkoholis ir energetiniai gėrimai skatina diurezę (skysčių netekimą), dėl to atsiranda dehidratacija ir kitą dieną pasireiškia sunkesnės pagirios. Dėl angliarūgštės, esančios energiniuose gėrimuose, žmogaus organizmas greičiau įsisavina alkoholį. Alkoholis, sumaišytas su energiniu gėrimu iš skrandžio į plonąją žarną patenka greičiau ir yra greičiau rezorbuojamas.
Įgyvendinami moksliniai tyrimai nustatė, kad pavienis vartojimas arba energinių gėrimų maišymas su alkoholiniais gėrimais, yra pavojingas žmogaus sveikatai. Ilgalaikis energinių gėrimų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus, kurie baigiasi širdies ligomis, neurologiniais susirgimais, priklausomybių išsivystymu. Pasaulio sveikatos organizacija ir nacionalinės sveikatos priežiūros organizacijos rekomenduoja kontroliuoti energinių gėrimų vartojimą jauname amžiuje, o vaikams energinių gėrimų vartojimas turėtų būti draudžiamas.