Elektroninės cigaretės: mažesnis blogis ar savęs apgaudinėjimas?

Daugiau nei prieš dešimt metų rinkoje pasirodęs išradimas – elektroninės cigaretės – prognozavo perversmą tabako pramonėje. Elektros prietaisai, tiekiantys nikotiną skystų garų pavidalu, atrodė kaip mažiau žalinga ir socialiai atsakingesnė alternatyva degiosioms cigaretėms. Elektroninių cigarečių pramonė džiaugiasi veržliu augimu, o mokslininkai ir Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais: ar modernus išradimas netaps dar viena žmonijos rykšte?

Kas yra elektroninė cigaretė?

Elektroninė cigaretė – įrenginys, skirtas įvairioms medžiagoms iš specialios kapsulės garinti. Elektroninė cigaretė susideda iš trijų arba dviejų dalių: maitinimo elemento, kaitiklio ir kapsulės, kurioje yra el. skysčio, arba baterijos ir kartomaizerio (kaitiklio kartu su kapsule ir skysčiu). Kapsulė pripildoma skysto mišinio iš propilenglikolio, aromatinių ir kitų medžiagų, tarp kurių dažniausiai būna ir nikotino. Elektroninėse cigaretėse yra kenksmingų medžiagų – sidabro, aliuminio, silikatų, alavo, chromo, nikelio dalelių. Šių medžiagų koncentracija netgi didesnė arba tokia pati kaip ir tabako cigarečių dūmuose. Yra keli elektroninių cigarečių modeliai, tačiau jų veikimo principas vienodas – įkvepiami ir iškvepiami ne dūmai, o garai. Žmogus, įkvėpęs elektroninės cigaretės garų, jaučiasi taip, kaip rūkydamas paprastą cigaretę.

Elektroninių cigarečių pavojai sveikatai

Susiformavo klaidinga nuomonė, kad elektroninės cigaretės nekelia pavojaus sveikatai. Naujausi tyrimai rodo, kad rūkant elektronines cigaretes patiriama panaši žala sveikatai, kaip ir rūkant paprastas: pakyla kraujospūdis, atsiranda galvos skausmas ir svaigimas, nemiga, nerimas, pažeidžiama burnos ir gerklės gleivinė, pasunkėja kvėpavimas, gali spausti krūtinę, ima kamuoti sausas kosulys. Gana dažnai elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi drebuliu, nuovargiu, peršalimo simptomais, raumenų ir sąnarių skausmais. Užtenka parūkyti elektroninę cigaretę 5 minutes, kad būtų pakenkta plaučiams. Sunkiųjų metalų dalelės, esančios elektroninėse cigaretėse, kenkia inkstams, kvėpavimo ir nervų sistemoms. Tyrimai rodo, kad vėžį sukeliančių medžiagų kai kuriose elektroninėse cigaretėse gali būti daugiau nei paprastose.

Ar galima tapti priklausomam nuo elektroninių cigarečių?

Yra nustatyta, kad ženklinant elektronines cigaretes neretai nurodomi netikslūs medžiagų kiekiai. Rūkant tokią cigaretę labai padidėja kenksmingų medžiagų, ypač nikotino, perdozavimo tikimybė. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse labai skirtingas – vienose nikotino nėra išvis, o kitose gali būti net 48 mg/1 ml skysčio. Perdozavus nikotino, ima pykinti, gali padažnėti pulsas, svaigti galva, sunkesniais atvejais žmogus vemia, jaučia galvos skausmus, gali sutrikti širdies ritmas. Nors gamintojai elektronines cigaretes dažnai pristato kaip visiškai saugias ir nepavojingas, yra tyrimų, įrodančių, kad kurį laiką parūkius elektroninę cigaretę priklausomybė nuo rūkymo formuojasi kone dvigubai sparčiau. Ypač greit randasi psichologinė priklausomybė. Tai labai pavojinga vaikams, o jiems elektroninės cigaretės yra patrauklios ir kol kas nesunkiai prieinamos.

Ar rūkydami elektronines cigaretes nekenkiate aplinkiniams?

Elektroninių cigarečių pardavėjai linkę pažymėti, kad jų produktą galima vartoti bet kur ir bet kada, nekeliant pavojaus aplinkinių sveikatai. Patiklūs rūkaliai tuo naudojasi – užsirūko elektroninę cigaretę kino teatre, kavinėje ar kitoje žmonių lankomoje vietoje. Iš tikrųjų elektroninių cigarečių garuose, patenkančiuose į aplinką, yra nikotino, sunkiųjų metalų dalelių, kitų medžiagų, kurios kenkia aplinkinių sveikatai, kaip ir pasyviai rūkomos paprastos cigaretės.