Kaip kalbėtis su asmeniu, kuris ketina nusižudyti

Savižudybė, arba kitaip suicidas, yra veiksmas, kurio pagrindinis tikslas – sąmoningas savo gyvenimo nutraukimas. Dažniausiai išgirdę apie savižudybės atvejį pagalvojame: kodėl asmuo taip pasielgė? Kodėl paliko artimuosius? Kodėl nesikreipė pagalbos? O jeigu tai buvo geras draugas ar šeimos narys, pradeda kankinti mintis: o gal aš galėjau tai įžvelgti ir padėti?

Sаvižudybė – tаi ne ligа, o desperаtiškas žmogаus, nerаdusio kitos išeities, poelgis ir viena iš pagrindinių 15–29 metų amžiaus žmonių mirties priežasčių visame pasaulyje. Vaikystėje savižudybė yra retas reiškinys, tačiau tarp bręstančių jaunuolių atvejų daugėja. Vidutinis metinis savižudybių skaičius, tenkantis 100 000 pasaulio gyventojų, tarp 15–29 metų amžiaus moterų yra 8,0, vyrų – 15,0. Nors rodikliai visose šalyse skiriasi, jaunimo savižudybių statistikoje daugumoje šalių vyrų savižudybių skaičius viršija moterų.

Savižudybė dažniausiai nėra vienos priežasties nulemtas veiksmas. Tai procesas, kurio metu didėjant stresui, emociniam skausmui, jausmų ir minčių sumaiščiai gyvenimas žmogui tampa nepakeliamas, o jo gebėjimas įveikti krizę vis mažėja. Šį procesą dažniausiai užbaigia koks nors įvykis ilgoje nesėkmių, stresinių įvykių grandinėje. Jaunų žmonių savižudybių priežastys ir rizikos veiksniai gali būti įvairūs – socialiniai, asmeniniai, psichologiniai, sveikatos ir kt.

Kaip padėti?

Pirmiausia turime atkreipti dėmesį į nusižudyti ketinančio žmogaus elgseną:

  • Padidėjęs alkoholio ir (ar) vaistų vartojimas
  • Savižudybės būdų ar priemonių paieška
  • Demonstruojamas neatsargus elgesys
  • Atsitraukimas nuo įprastos veiklos
  • Nemiga arba mieguistumas
  • Brangių daiktų atidavimas
  • Agresyvus elgesys
  • Artimų žmonių lankymas, siekiant atsisveikinti

Antras žingsnis:

  1. Paklauskite, ar žmogus neketina nusižudyti (pvz.: „Žinau, kad buvo nesėkmingas laiko tarpas, o pastaruoju metu atsitraukei nuo įprastos veiklos, jaučiu, kad dažniau vartoji alkoholį. Ar neketini nusižudyti?).
  2. Nuoširdus pokalbis (išsiaiškinkite žmogų slegiančius jausmus).
  3. Padėkite surasti psichikos sveikatos specialistą ir palydėkite į pirmąją konsultaciją.
  4. Niekada neprisiimkite atsakomybės vien sau, įkalbėkite žmogų kreiptis pagalbos.
  5. Nepavykus įkalbėti žmogaus, kreipkitės patarimo į specialistus.

Jei tau labai sunku, atrodo, kad tavo kantrybės taurė perpildyta viena po kitos plūstančių problemų, nebematai išeities – žinok, kad tu ne vienas! Išsikalbėk savo draugui, kreipkis pagalbos, nesidrovėk. Išeitis yra, niekada nepasiduok!