Kembridžo mokslininkai nustatė du paauglių, kurie yra linkę į savęs žalojimą, tipus ir įrodė, kad tokį elgesį galima numatyti dešimtmetį prieš jiems pradedant tai daryti.
Du įprasti savęs žalojimo riziką skatinantys, abi minėtas jaunų žmonių grupes paveikiantys veiksniai yra miego problemos ir žema savivertė, tačiau mokslininkai nustatė ir du naujus profilius: pirma grupė – jauni žmonės, kurie turi emocinių ir elgesio sunkumų, antra grupė – šių problemų neturintys, tačiau veikiami kitų rizikos veiksnių.
Pirmos grupės tiriamieji, turintys emocinių ir elgesio problemų, jau būdami 5–7 metų amžiaus savo elgesiu signalizavo, kad praėjus dešimtmečiui gali pradėti save žaloti. Labai didelę įtaką turi patyčios iš aplinkos – jos sustiprina emocines problemas ir didina prisitaikymo sunkumus vėlesniuose raidos etapuose. Antros grupės jaunuoliai, kurie tiesiog turėjo elgesio problemų, ankstyvame amžiuje nerodė jokių ženklų apie gresiantį savęs žalojimą.
Savęs žalojimas gali rodyti sunkesnių veiksmų, tokių kaip bandymas nusižudyti, riziką. Nors daugelis save žalojančiųjų neketina eiti taip toli, tačiau susiduria su kitomis žalingomis pasekmėmis, įskaitant pakartotinį savęs žalojimą, blogą psichinę sveikatą ir rizikingą elgesį, pvz., piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu, polinkį į nusikaltimus ir t. t.
Mokslininkai akcentuoja, kad labai svarbu atsižvelgti į šiuos du skirtingus jaunų žmonių profilius vien todėl, kad juos veikia labai skirtingi dirgikliai, paskatinantys žengti lemtingą žingsnį savęs žalojimo link. Kadangi pirmos grupės jaunuoliai, turintys elgesio sutrikimų, yra labiau linkę į depresiją, pasižymi žema saviverte, polinkį į savęs žalojimą galima įtarti, o antros grupės jaunuolių, kurie nerodo įprastų savęs žalojimo polinkio ženklų, pasiryžimą žalotis įtarti daug sunkiau.
Džiugina tai, kad šiais laikais daug daugiau dėmesio skiriama jaunų žmonių psichinei sveikatai, tad problemas galima numatyti ir užbėgti joms už akių. Todėl tokie tyrimai labai svarbūs valdant savęs žalojimo grėsmę.
Taip pat džiugina tai, kad šie tyrimai padeda lengviau nustatyti antrai grupei priklausančius jaunuolius, kurie yra linkę į tokį elgesį. O tuomet galima bandyti padėti jiems išvengti savęs žalojimo, didelėmis pastangomis nukreipiant ieškoti kitų išeičių, kreiptis į savipagalbos grupes.
Tyrimą atlikę mokslininkai pažymi, kad dažnai grėsmes pirmieji įžvelgia mokytojai, tačiau neturėdami reikiamų žinių ir stokdami pasitikėjimo susilaiko nuo pokalbio su jaunu žmogumi, linkusiu save skriausti. Todėl didelė paspirtis užkertant kelią savęs žalojimui būtų tinkamas mokytojų, mentorių parengimas kalbėti tokiais jautriais klausimais su jaunimu.