Norint išlaikyti organizmą sveiką, būtinas aktyvus gyvenimo būdas, apimantis nuolatinį sportą ir fizinę veiklą. Mankštos poveikis tiek fizinei, tiek psichinei gerovei buvo plačiai tiriamas. Šiame straipsnyje apžvelgsime sporto ir fizinio aktyvumo naudą bendrai sveikatai.
Daug dėmesio skiriama gyvenimo būdo keitimui iš neaktyvaus į nuolat atliekantį fizinius pratimus, norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Visų pirma, fizinis aktyvumas buvo tiriamas dėl gerai žinomo jo poveikio metaboliniam sindromui, organizmo jautrumui insulinui, širdies ir kraujagyslių ligų rizikai ir mirtingumo sumažėjimui. Tyrėjai peržiūri naujausių stebėjimų ir intervencinių tyrimų ataskaitas, kuriose tiriamas fizinio aktyvumo poveikis aterosklerozei ir kraujagyslių ligų priežastiniams veiksniams, įskaitant serumo lipoproteinus, sisteminį uždegimą, trombozę, vainikinių arterijų būklę. Apibendrinant tyrimų duomenis, galima teigti, kad yra ryšys tarp fizinio aktyvumo ir trigliceridų kiekio sumažėjimo, lipoproteinų B sumažėjimo, didelio tankio lipoproteinų kiekio padidėjimo, mažo tankio lipoproteinų dalelių dydžio pasikeitimo, audinių plazminogeno aktyvatoriaus aktyvumo padidėjimo ir vainikinių arterijų būklės. Be to, atliekami tolimesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti fizinio aktyvumo poveikį uždegiminių židinių sumažėjimui. Tai rodo, kad fizinis krūvis gali padėti reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Vis daugėja literatūros, kurioje pripažįstamas teigiamas pratimų poveikis nuotaikos ir psichinės sveikatos būsenoms, tokioms kaip nerimas, stresas ir depresija. Tiriama naudojant fiziologinius ir biocheminius mechanizmus, įskaitant endorfinus, neuromediatorius ir pagumburio-hipofizės-antinksčių hormonus. Be to, pratimų poveikis žmogaus psichinei sveikatai įrodo, kad pratimai sumažina uždegimą per keletą skirtingų procesų (uždegimas, citokinai, receptoriai, riebalinis audinys), o tai gali padėti pagerinti žmonių, kenčiančių nuo nuotaikos sutrikimų ir svyravimų, gydymo rezultatus.
Tyrimas „Pratimai sveikatai“ išnagrinėjo fizinio krūvio poveikį gydymo programos, skiriamos po krūties vėžio operacijos, dalyvėms. Tyrime daugiausia dėmesio buvo skiriama gyvenimo kokybei, fizinei funkcijai ir su gydymu susijusiam šalutiniam poveikiui. Tyrime dalyvavo 194 moterys. Buvo pastebėtas reikšmingas gydymo grupės, kuriai skirtas fizinis aktyvumas gyvenimo kokybės ir nuovargio jausmo sumažėjimas palyginti su įprasta grupe. Šios išvados patvirtina, kad mankšta yra naudinga krūties vėžiu sergančioms pacientėms ir padeda palaikyti geresnę savijautą ir greitesnį atsigavimą gydymo metu ir po jo.