Pastaraisiais metais perfekcionizmas tampa vis aktualesne jaunimo psichikos sveikatos problema. Šiuolaikiniai jaunuoliai patiria didelį spaudimą būti geriausiais moksluose, sporte, socialiniuose tinkluose ir asmeniniame gyvenime. Nors aukštų tikslų siekimas gali skatinti asmeninį augimą, pernelyg didelis siekis būti tobulam dažnai tampa emocinių sunkumų priežastimi.
Perfekcionizmas – tai asmenybės bruožas, kuriam būdingas itin aukštų standartų sau kėlimas ir perdėta savikritika suklydus. Naujausia metaanalizė, apėmusi 121 tyrimą ir daugiau kaip 6–24 metų amžiaus jaunuolius, parodė, kad neigiamas perfekcionizmas reikšmingai susijęs su nerimo, depresijos ir obsesinio-kompulsinio sutrikimo simptomais (Lunn ir kt., 2023). Tyrėjai pabrėžia, kad didžiausią riziką kelia ne aukšti siekiai, o nuolatinė baimė suklysti ir jausmas, kad esi vertingas tik tada, kai pasieki nepriekaištingą rezultatą.
Prie perfekcionizmo stiprėjimo prisideda ir socialiniai tinklai. Juose dažniausiai pateikiama idealizuota gyvenimo versija – matomi pasiekimai, tobula išvaizda ir sėkmės istorijos, tačiau retai dalijamasi nesėkmėmis ar kasdieniais sunkumais. Nuolatinis lyginimasis su kitais mažina pasitikėjimą savimi, didina nepasitenkinimą ir gali skatinti atidėliojimą, nes baimė neatitikti lūkesčių tampa stipresnė už norą veikti.
Viena veiksmingiausių priemonių mažinti neigiamą perfekcionizmo poveikį yra saviatjauta (angl. self-compassion). Ji reiškia gebėjimą priimti savo klaidas be griežto savęs teisimo ir elgtis su savimi taip pat supratingai, kaip elgtumėmės su artimu draugu. Naujausia mokslinių tyrimų apžvalga rodo, kad didesnė saviatjauta siejama su mažesniu nerimu, depresijos simptomais ir geresne emocine savijauta (Neff, 2023). Taip pat nustatyta, kad saviatjauta silpnina neigiamą perfekcionizmo poveikį psichologiniam distresui ir padeda išlaikyti geresnę psichologinę gerovę (Koutra ir kt., 2023).
Svarbu suprasti, kad klaidos yra ne nesėkmės įrodymas, o natūrali mokymosi ir asmeninio augimo dalis. Tyrimai rodo, jog ankstyvosios intervencijos, padedančios jaunuoliams atpažinti perfekcionistinį mąstymą, ugdyti lankstesnį požiūrį į klaidas ir stiprinti saviatjautą, gali sumažinti nerimo riziką bei pagerinti emocinę savijautą (Osenk ir kt., 2023).
Leisti sau būti netobulam nereiškia atsisakyti tikslų ar ambicijų. Priešingai – tai reiškia mokytis vertinti savo pastangas, priimti klaidas kaip mokymosi dalį ir suprasti, kad žmogaus vertė nepriklauso nuo jo tobulumo. Būtent toks požiūris padeda kurti geresnę psichikos sveikatą ir ilgalaikę emocinę gerovę.
Jonavos visuomenės sveikatos biuro jaunimo koordinatorius
Literatūra:
1. Koutra, K., Mouatsou, C., & Psoma, S. (2023). The Influence of Positive and Negative Aspects of Perfectionism on Psychological Distress in Emerging Adulthood: Exploring the Mediating Role of Self-Compassion. Behavioral Sciences, 13(11), 932.
2. Lunn, J., Greene, D., Callaghan, T., & Egan, S. J. (2023). Associations between perfectionism and symptoms of anxiety, obsessive-compulsive disorder and depression in young people: A meta-analysis. Cognitive Behaviour Therapy, 52(5), 460–487.
3. Neff, K. D. (2023). Self-Compassion: Theory, Method, Research, and Intervention. Annual Review of Psychology, 74, 193–218.
4. Osenk, I., Johnson, C., & Wade, T. D. (2023). A Pragmatic Randomized Controlled Trial Targeting Perfectionism in Young Adolescents. School Mental Health, 15, 151–164.