Vitaminai yra itin svarbūs žmogaus kūno funkcijų palaikymui – vadinasi, kad gerai jaustumėmės, turime turėti ar su maistu pakankamai gauti ne tik maisto medžiagų, bet ir vitaminų. Vieni jų tirpūs riebaluose (A, D, E, K), kiti – ne (B, C). Vitaminų tirpumo savybės gali turėti įtakos tam, kaip organizmas juos įsisavina, transportuoja, kaupia ir išskiria iš organizmo. Esant tokiai didelei vitaminų įvairovei, svarbu žinoti, kuo skirtingi vitaminai svarbūs mūsų kūnui ir kaip jie veikia organizme.
Energija
Daugelis vitaminų veikia kaip kofermentai arba kofaktoriai, tai yra molekulės, kurios padeda fermentams užtikrinti medžiagų apykaitą. Fermentai yra būtini skaidyti maistines medžiagas, gaminti energiją ir palaikyti kitus biocheminius procesus. Pavyzdžiui, B grupės vitaminai, tokie kaip B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas) ir B3 (niacinas), yra būtini maistą versti į energiją. B grupės vitaminų gausu mėsoje, avokaduose, riešutuose, pieno produktuose, žaliose daržovėse, kvietiniuose grūduose, kiaušiniuose.
Imuninės sistemos palaikymas
Tikrai kiekvienam teko girdėti, kad susirgus reikalingas vitaminas C bei vitaminas D. Kodėl? Vitaminas C yra antioksidantas, padedantis apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir prisidedantis prie imuninių ląstelių gamybos. Vitaminas D yra būtinas reguliuojant imuninę reakciją. Jis padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Saulė yra pagrindinė vitamino D šaltinio forma, tačiau papildomai jo galima gauti valgant riebią žuvį, kiaušinio trynį, apdorotus grūdus arba vartojant vitamino D papildus. Vitamino C yra kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, manguose, papajose, avietėse, mėlynėse, ananasuose.
Antioksidacinė gynyba
Kelios vitaminų rūšys, įskaitant vitaminą E, vitaminą C ir vitaminą A, veikia kaip antioksidantai. Antioksidantai padeda neutralizuoti žalingus laisvuosius radikalus. Laisvieji radikalai – tai ypač aktyvios molekulės, kurios kūne gali padaryti daug žalos: pažeisti ląsteles bei prisidėti prie lėtinių ligų ir senėjimo. Visi trys vitaminai randami avokaduose, kiviuose, manguose, paprikose, morkose, špinatuose ir kitose lapinėse daržovėse, riešutuose ir sėklose.
Kraujo krešėjimas ir žaizdų gijimas
Vitaminas K padeda aktyvuoti baltymus, kurie dalyvauja kraujo krešumo procese. Tai yra būtina, norint išvengti pernelyg didelio kraujavimo ir skatinant žaizdų gijimą. Taip pat svarbu žinoti, jog, pasireiškiant dažnam kraujavimui iš nosies, gali padėti pakankamas vitamino C vartojimas. Vitamino K gausu špinatuose, brokoliuose, kopūstuose, saulėgrąžų aliejuje, žuvyje, kefyre.
Regėjimas ir odos sveikata
Vitaminai A ir jo pirmtakas beta-karotinas yra būtini sveikam regėjimui, odos ir gleivinės sveikatai palaikyti. Ypač svarbus vitaminas A yra naktiniam regėjimui ir apsaugai nuo šviesos poveikio akims. Vitaminas C yra svarbus kolageno gamybai, jis taip pat padeda apsaugoti odą nuo laisvųjų radikalų ir UV spindulių žalos. Vitaminas E padeda palaikyti odos drėgmę, veikia kaip antioksidantas. Vitamino E gausu riešutuose ir sėklose, avokaduose, alyvuogių aliejuje, špinatuose ir brokoliuose.
Augimas, vystymasis, kaulai
Vitaminai prisideda prie kaulų ir organų formavimo todėl jie itin svarbūs augimo ir vystymosi procesuose, ypač vaikams ir paaugliams. Pavyzdžiui, B6 vitaminas yra svarbus kūdikių smegenų vystymuisi (apskritai, B grupės vitaminai būtini nervinei sistemai palaikyti), o vitaminas D – kaulams. Vitamino D lietuviams trūksta beveik visada, todėl rekomenduojama palaikomąją vitamino D dozę vartoti visus metus.
B6 vitamino galima gauti valgant bananus, vištieną ir kitą mėsą, riešutus, avokadus.
Hormonų reguliavimas
Vitaminai dalyvauja hormonų gamyboje ir reguliavime. Dėl vitamino D netgi ginčijimasi, kad jis labiau hormonas nei vitaminas. Hormonų disbalansas gali sukelti įvairias ligas ir negalavimus: diabetą, skydliaukės bėdas, nevaisingumą, psichologines problemas (pavyzdžiui, depresiją), kardiovaskuliarines ligas, osteoporozę.
Deja, vieno konkretaus maisto produkto, kuriame būtų visi reikiami vitaminai, nėra, todėl itin svarbi subalansuota mityba. Dabar vis daugiau šnekama, kad sveikos mitybos pagrindas turėtų būti ilgų grandinių angliavandeniai (kuo mažiau perdirbti maisto produktai, augalinės kilmės), nes su jais ateina ne tik energija, bet ir įvairūs vitaminai bei mineralai.
Tekstą parengė šeimos gydytoja Agnė Misiūtė.