Geriausias save žalojančio elgesio apibrėžimas – tai sąmoningas noras žaloti savo kūną be kitų asmenų pagalbos. Tai pavojingas elgesys, po kurio gali likti randų.
Labiausiai paplitusios savęs žalojimo formos yra pjaustymasis ir deginimasis, taip pat draskymasis, galvos trankymas, nuodijimasis, odos gnaibymas, kaulų laužymas, plaukų rovimasis, gyjančių žaizdų žalojimas, dusinimasis ir kandžiojimasis.
Turintys šią problemą asmenys dažnai ją slepia, slėpdami pjaustymosi žymes nešioja rūbus ilgomis rankovėmis net karštu oru, įvairiai paaiškina sužalojimus, stengdamiesi sumenkinti jų reikšmę, pavyzdžiui, sako, kad įdrėskė katinas ar tiesiog netyčia pargriuvo ir susižeidė. Dažniausiai save žaloja vaikai ir paaugliai, tačiau tokio elgesio atvejų pasitaiko ir tarp suaugusiųjų.
Faktai
- Apie 1 proc. asmenų turi polinkį žalotis. Maždaug 1 iš 600 asmenų susižaloja taip, kad net prireikia gydyti stacionare.
- Lyginant su vyrais, moterys labiau linkusios save žaloti.
- Linkę save žaloti asmenys dažnai kenčia nuo depresijos, nerimo, mitybos sutrikimų, vienišumo, neapykantos sau ir kitiems.
- Save žalojantys asmenys sunkiai valdo emocijas ir yra impulsyvesni nei tie, kurie taip nesielgia.
Palaikyti save žalojantį asmenį gali būti sunku. Gali būti nesuprantama, kodėl jis tai daro. Ypač sunku, jei save žaloja artimas žmogus, gali kilti bejėgiškumo ir kaltės, kad nesugebate padėti, jausmas.
Pagalba
- Reikia pasirūpinti save žalojančio asmens saugumu, apžiūrėti žaizdas, suteikti reikiamą pagalbą.
- Bendraujant su tokiu asmeniu stenkitės būti ramus, atviras, supratingas, nepykite.
- Stenkitės neteisti, neprisiimti atsakomybės ir nepriimti jo elgesio asmeniškai.
- Pabandykite pamatyti save žalojančio žmogaus situaciją iš jo perspektyvos – tai gali padėti jį suprasti geriau.
- Pasakykite jam, kad stengiatės palaikyti, ir išklausykite, jei asmuo norės išsikalbėti.
- Padėkite save žalojančiam asmeniui sudaryti planą, ką jam daryti, kai kitą kartą pajaus stiprų norą save žaloti. Tai padės asmeniui jausti palaikymą, saugumą ir labiau valdyti situaciją.
- Paskatinkite asmenį ieškoti sveikatos priežiūros specialistų, tokių kaip jų bendrosios praktikos gydytojas ar psichinės sveikatos specialistas, paramos ir pasiūlykite vykti į konsultacijas kartu, jei jis bijo ar jaučiasi nepatogiai. Taip pat pagalbos galite kreiptis ir į emocinės paramos linijas.
- Nepamirškite pasirūpinti savimi. Pagalba save žalojantiems gali nualinti, todėl ieškokite palaikymo ir rūpinkitės savo fiziniais bei emociniais poreikiais. Jei jaučiate, kad jums sunku palaikyti draugą – kreipkitės pagalbos.
Su kai kuriais save žalojančiais asmenimis bendrauti nesudėtinga, tačiau dauguma yra užsisklendę, nenori, varžosi bendrauti. Tokiu atveju neįkainojamą pagalbą gali suteikti tėvai, kiti artimieji ar draugai.
Gydyti galima dviem būdais – medikamentais ir psichoterapija. Dažniausiai skiriami antidepresantai ir nuotaikos stabilizatoriai. Jie yra gana veiksmingi, tačiau būtinas ir psichologinis gydymas, kad asmuo išmoktų efektyvių psichologinės gynybos strategijų.
Dauguma besižalojančiųjų tokiu elgesiu išsivaduoja nuo nepakeliamos emocinės įtampos, taigi jiems reikia mokytis kitaip išreikšti jausmus.