Valgymo sutrikimai ir savižudybės rizika. Kaip tai susiję?

Šiuolaikinėje visuomenėje atsiranda vis daugiau valgymo sutrikimų, kurių esminis požymis yra nuolat sutrikęs valgymas ar su valgymu susijęs elgesys ir dėl to pakitęs maisto suvartojimas ar jo pasisavinimas. Nors valgymo sutrikimai skiriasi klinikiniais požymiais, visi jie susiję su sutrikusiu valgymu ir reikšmingai pažeidžia įvairias sergančio asmens funkcionavimo galimybes – kūną, emocijas, santykius, gebėjimą pasirūpinti savimi ir užsitikrinti socialinę gerovę. Sergant ilgai, valgymo sutrikimai suluošina asmens gyvenimą, pakeičia asmenybę ir sudaro sąlygas atsirasti socialinėms problemoms. Nenuostabu, kad sergant valgymo sutrikimais padidėja ir savižudybės rizika.

Savižudybės reiškinys yra daugialypis, apima tiek socialinius, tiek individualius veiksnius. Kadangi tiek savižudybės rizika, tiek valgymo sutrikimai yra kompleksiniai, reikia įvairios pagalbos (integruojant mediciną, psichologiją ir socialines paslaugas, galima suteikti valgymo sutrikimais sergantiems asmenims galių sveikti, taip pat sumažinti jų savižudybės riziką).

Pažymėtina, kad sergantieji valgymo sutrikimais pasižymi viena iš didžiausių savižudybės rizikų tarp psichikos sutrikimų turinčių asmenų. Nustatyta, kad 10 iš 65 valgymo sutrikimais sergančių asmenų mirties priežastis yra savižudybė. O kalbant apie suicidines mintis ir mėginimus nusižudyti šie skaičiai – dar didesni. Visgi sergant skirtingais valgymo sutrikimais suicidinė rizika gali būti nevienoda. Į didžiausią suicidinės rizikos grupę patenka nervine anoreksija ir nervine bulimija sergantys asmenys. Jie ir yra dažniausiai nagrinėjami savižudybių kontekste. Asmenų, sergančių kitais valgymo sutrikimais, suicidiškumui skiriama mažiau dėmesio, tačiau jie taip pat pasižymi didesne suicidine rizika.

Valgymo sutrikimų ir mėginimo nusižudyti ryšys aiškinamas keliant įvairias prielaidas. Nustatyta, kad savižudybės rizika yra didelė, jei kartu su noru nusižudyti yra itin akivaizdus gebėjimas nusižudyti ir ketinimas žudytis. Skiriami šie gebėjimo nusižudyti veiksniai:

• ankstesni mėginimai žudytis, susidūrimas su kieno nors kito savižudybe;
• prievarta prieš kitus žmones (anksčiau ar dabar);
• savižudybės priemonių prieinamumas;
• apsvaigimas nuo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, piktnaudžiavimas jomis;
• ryškūs psichikos ligų simptomai (pvz., dramatiški nuotaikos pokyčiai, kontakto su realybe praradimas);
• itin didelis susijaudinimas (pvz., nerimas, nemiga) ar įniršis.

Gebėjimas nusižudyti įgyjamas per pasikartojančias skausmingas ar provokuojančias patirtis, kurios sumažina baimę ir skausmą, susijusį su savižudybe. Tyrimai rodo, kad valgymo sutrikimų simptomai yra susiję su gebėjimu nusižudyti ir suicidiniu elgesiu.

Jei jauti emocinių sunkumų ir reikia emocinės paramos, gali kreiptis ir gauti emocinę paramą telefonu ar internetu. Tai yra nemokama ir anonimiška. Emocinę paramą teikia specialiai išmokyti savanoriai.