Paauglystėje didelę dalį jaunuolių staiga apima ne tik romantiniai, bet ir seksualiniai jausmai kitiems žmonėms. Tai reiškia, kad staiga ima reikštis seksualinis smalsumas, kyla intymaus turinio mintys, o vėliau gali pradedama galvoti apie lytinius santykius. Galbūt šalia atsiranda žmogus, su kuriuo norisi tyrinėti kylantį smalsumą ir intymias mintis. Labai svarbu, kad antra pusė būtų tokia, su kuria gera leisti laiką, yra jauku, nuoširdu, tas žmogus kelia artumo ir saugumo pojūčius. Kitaip tariant, svarbu ne tik seksualinis, bet ir emocinis intymumas.
Ar antroji pusė kelia pasitikėjimą?
Įsimylėjus ar susižavėjus labai svarbu stabtelėti ir pagalvoti: ar tai yra žmogus, su kuriuo noriu megzti intymų ryšį, ar pasitikiu juo, ar jausmas yra abipusis, ar galime atvirai kalbėti(s) apie savo džiaugsmus, liūdesį, baimes, nerimus ir kt.
Kokių ribų negalima peržengti?
Atkreipkite dėmesį ir į poreikių ir lūkesčių dėl lytinių santykių išsakymą. Svarbu išdrįsti ne vien pasakoti apie save, bet ir paklausti kito asmens, ko jis tikisi, kokie yra jo lūkesčiai, poreikiai, baimės.
Ar sutinki?
Sutikimas – tai saugių, lygiaverčių ir abiem pusėms malonių santykių pagrindas, kuris būtinas tiek prieš lytinius santykius, tiek prieš bučiuojantis, tiek prieš liečiant ar glamonėjant kitą žmogų. Sutikimas visada galioja abiem pusėms, todėl vienas iš partnerių prieš atlikdamas bet kokį intymų veiksmą paprašo sutikimo, o kitas jį duoda arba ne. Sutikimas duodamas tik tuomet, kai jis pasakomas žodžiais (iš akių ar judesių matomas sutikimas gali klaidinti), jis turi būti suteikiamas sąmoningai, laisva valia, galioja tik vienam konkrečiam veiksmui.
Atsakomybė
Svarbu atkreipti dėmesį, jog abu partneriai yra atsakingi už savo ir už kito žmogaus saugumą, todėl labai svarbu įsigyti apsaugos priemonių ir jas naudoti. Nors apsaugos priemonių yra daugybė, paaugliams rekomenduojama naudoti barjerines apsaugos priemones (vyriškus ir moteriškus prezervatyvus, barjerines oralinio sekso plėveles), nes jos yra vienintelės, galinčios padėti apsisaugoti ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI). LPI dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu (vaginalinių, oralinių arba analinių). LPI labai dažnai yra besimptomės – t. y. žmogus, užsikrėtęs LPI, gali jaustis sveikas, nejausti jokių simptomų ir nematyti jokių kūno pokyčių.
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti LPI?
- Vengti atsitiktinių lytinių santykių. Užsikrėtimo riziką sumažina vienas ištikimas, LPI neužsikrėtęs lytinis partneris (monogaminiai lytiniai santykiai).
- Visada ir taisyklingai naudotis apsaugos priemonėmis (prezervatyvais). Reikia nepamiršti, kad prezervatyvai nesuteikia 100 proc. apsaugos nuo LPI, tačiau nuolatinis ir taisyklingas šių barjerinių priemonių naudojimas gerokai sumažina užsikrėtimo riziką.