Nervinė anoreksija (NA) yra rimtas valgymo sutrikimas, paprastai pasireiškiantis ankstyvojoje paauglystėje. Jam būdingas didelis svorio kritimas, dažniausiai atsirandantis dėl sunkaus maisto ribojimo ir kartu per didelio fizinio krūvio. Nervine anoreksija sergantiems asmenims būdingas perdėtas susirūpinimas savo išvaizda ir baimė priaugti svorio. Šis elgesio ir psichologinių ypatybių derinys lemia įvairias emocines, bendravimo, socialines ir santykių šeimoje problemas. NA siejama su vienu iš didžiausių mirtingumo rodiklių iš visų psichinių ligų. Mirtis pasireiškia dėl nepakankamos mitybos sukeliamo fiziologinio poveikio, kuris ypač susijęs su širdies ir kraujagyslių aritmija.
Nervinė anoreksija – tai sutrikimas, galintis paveikti bet kokio amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, rasės ir etninės kilmės asmenis, tačiau dažniausiai nuo jo kenčia paauglės ir jaunos moterys. Valgymo sutrikimai yra sunkūs psichikos sutrikimai, kuriems būdingas nenormalus valgymas ar svorio kontrolė. Sutrinka požiūris į svorį, kūno formas ir apskritai valgymą. Sutrikimo formos skiriasi priklausomai nuo lyties, pavyzdžiui, vyrų kūno įvaizdžio problemos gali būti susijusios su raumeningumu, o moterų – su svorio metimu.
Nutukimas savaime nėra įvardijamas kaip valgymo sutrikimas. Valgymo sutrikimai yra trečia pagal dažnumą paauglių lėtinė liga po nutukimo ir astmos. Visi valgymo sutrikimai labai kenkia fizinei sveikatai ir sutrikdo psichosocialinį funkcionavimą. Diagnostikos ir statistikos vadovas (DSV-5) ir tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-11) išskiria šešis pagrindinius maitinimosi ir valgymo sutrikimus. Trys iš jų – nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymo sutrikimas. Kiti trys sutrikimai, kurie anksčiau buvo laikomi vaikystės sutrikimais, yra maisto vartojimo vengimo-ribojimo sutrikimai.
„Nervinė anoreksija“ yra diagnostinis terminas, kuris pažodžiui reiškia „neurozinis apetito praradimas“. Pirmą kartą NA atvejį 1888 m. Lanceto mieste nustatė seras Williamas Gullas. NA yra potencialiai gyvybei pavojingas valgymo sutrikimas, dėl kurio pacientai jaučia didelę baimę priaugti svorio ir pakinta jų suvokimas apie savo kūną. Mažas kūno svoris yra griežtos dietos ir (arba) per didelio fizinio aktyvumo rezultatas. Be to, nuo šio sutrikimo kenčiantiems žmonėms būdingi pastebimai sutrikdyti kognityviniai gebėjimai ir emocinis nestabilumas, o gretutinės ligos laikoma norma. Problemos, susijusios su nuolatine netinkama mityba, kaupiasi ir atsiranda prisitaikymas – daugelis smegenims ir kūnui bado sukeltų padarinių padeda išlaikyti ligą. Pavyzdžiui, dėl socialinio pažinimo problemų žmogus gali būti atskiriamas ir atstumiamas, o kognityvinis nelankstumas užkerta kelią pokyčiams. Mažas estrogeno kiekis ir kitos antrinės netinkamos mitybos pasekmės, susijusius su hormonų sistemos ir metabolizmo sutrikimais, mažina energijos lygį ir neigiamai veikia savijautą. Asmenys, kenčiantys nuo NA, gali labai racionaliai vertinti kitų savo ar kitų žmonių sveikatos problemų priežastis ir pasekmes, tačiau negali racionaliai įvertinti savo mitybos.
Nervinės anoreksijos komplikacijos veikia visus organus, sistemas ir dažniausiai atsiranda dėl nepakankamos mitybos ir svorio netekimo. Virškinamojo trakto sutrikimo simptomai yra ypač dažni ir varginantys. Viena dažniausiai pasitaikančių nervinės anoreksijos klinikinės praktikos problemų – pavėluotas tinkamas gydymas po pirmųjų simptomų pasireiškimo. Kartais liga negydoma 2 ar daugiau metų.