Savižudybė – sudėtinga, daugiareikšmė problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia biologinių, psichologinių, kultūrinių, socialinių veiksnių visuma. Kad ir kas sąlygotų savižudybę, pirmiausia tai suprantama kaip psichologinė problema. Savižudybę dažniausiai sąlygoja gilus beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas. Žmogus nebemato jokių problemų sprendimų ir galimybių susitvarkyti su sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis, tad pasirenka galimybę nutraukti kančią nutraukdamas savo gyvenimą. Vis dėlto asmenys, kurie bandė žudytis, dėl profesionalios psichologinės pagalbos sugeba išspręsti daugelį problemų ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.
Požymiai ne visais atvejais yra pastebimi. Dalis nusižudžiusių asmenų apie savo ketinimus slepia iki pat galo, ir net patys artimiausi šeimos nariai savižudybės grėsmės gali nepastebėti.
Tačiau visada verta atkreipti dėmesį, jeigu asmuo kalba:
- kad nenori gyventi
- kad mirtis būtų geriausia išeitis
- kad yra našta kitiems
- kad nėra gyvenimo prasmės
- kad geriau būtų užmigti ir nepabusti
- kad geriau būtų susirgti nepagydoma liga
- kad jaučia nepakeliamą emocinį skausmą, kaltę ar gėdą
- jei grasina, kad „kai numirsiu, tada pasigailėsite“
- bet kokiais kitais žodžiais kalba apie mirtį ar savižudybę, neįprastai ir perdėtai ja domisi. Netikėkite paplitusiu mitu, kad „iš tikrųjų galvojantys apie savižudybę apie tai nekalba“, nes tai nėra tiesa, dauguma nusižudžiusių apie tai buvo artimiesiems bent užsiminę
- Atkreipkite dėmesį, jei asmuo įsigyja savižudybės įrankį (virvę, ginklą, kaupia vaistus ir kt.), taip pat jei užbaigia svarbiausius darbus, rašo testamentą, grąžina skolas, atsisveikina
Savižudybės Lietuvoje išlieka opi problema, bet visi mes kartu galime prisidėti prie jos sprendimo. Štai keletas svarbių žingsnių, kurie gali padėti išvengti šios tragedijos:
- Atpažinkime rizikos ženklus: Dažnai žmonės, galvojantys apie savižudybę, rodo tam tikrus ženklus, tokius kaip nuolatinis liūdesys, izoliacija, kalbos apie beviltiškumą ar savižudybę. Svarbu būti dėmesingiems ir reaguoti į šiuos signalus.
- Kalbėkime atvirai: Nereikia bijoti kalbėti apie savižudybę. Atviras pokalbis gali padėti žmogui jaustis išgirstam ir suprastam. Klausykime be vertinimo ir siūlykime savo ar specialistų paramą.
- Ieškokime profesionalios pagalbos: Jei pastebime, kad kažkas iš mūsų artimųjų ar draugų patiria sunkumų, svarbu paskatinti juos kreiptis į specialistus. Lietuvoje veikia įvairios emocinės paramos linijos ir psichikos sveikatos centrai, kurie gali suteikti reikiamą pagalbą.
- Stiprinkime bendruomenę: Kuo stipresnė ir palaikanti bendruomenė, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus jausis vienišas ir beviltiškas.
- Švieskime visuomenę: Svarbu mažinti mitus ir stigmas, susijusias su psichikos sveikata ir savižudybėmis.
Visada pasitikėkite savo nuojauta, jei ji jums sako, kad artimasis nori negyventi ir turi savižudiškų ketinimų. Pasikalbėkite su juo ir pasakykite, kad nerimaujate dėl jo, bei tiesiai paklauskite, ar neturi minčių apie savižudybę. Pagaliau – pasikonsultuokite su profesionalu ir pasidalinkite savo abejonėmis.
Psichologinė pagalba
Kontaktai
- Skubi pagalba
112 - Tu esi
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam
www.tuesi.lt - Artimiems.lt
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems
www.artimiems.lt - Pagalba sau
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą
www.pagalbasau.lt - Krizių komanda
Pagalba organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms ar šeimoms po krizinių įvykių
www.kriziukomanda.lt - Krizių įveikimo centras
(individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger)
www.krizesiveikimas.lt
8 640 51555
Antakalnio g. 97-47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val.) - Jaunimo linija
Emocinė parama teikiama jaunimui, budi savanoriai konsultantai
8 800 28888
(visą parą kasdien)
Pokalbiai internetu
I-VI 18.00–00.00 - Vaikų linija
Emocinė parama vaikams, paaugliams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111
(I–VII 11.00–23.00 val.)
Pokalbiai internetu
I–V 17.00–23.00
Registruotis ir rašyti
Atsako per 24 val. - Linija „Doverija“
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai
8 800 77277
I-VII (kasdien) 16.00 – 19.00 val. - Vilties linija
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
116 123
(visą parą kasdien)
Pokalbiai internetu
I–V 17.00–20.00 val. - Pagalbos moterims linija
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
8 800 66366
(visą parą kasdien)
Rašyti svetainėje
(kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Rašyti el. laišką
Atsako per 24 val. - Vyrų linija
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai
8 670 00027
(I–V 10.00–14.00 val.)
Rašyti laišką
Atsako per 72 val. - Tėvų linija
Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai
8 800 90012
(I – V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) - Sidabrinė linija
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai
8 800 80020
(I – V 8–22 val., VI – VII)
Naudota literatūra:
https://pagalbasau.lt/savizudybe/
https://jaunimolinija.lt/pasikalbek/kaip-padeti-sau/
https://www.vle.lt/straipsnis/savizudybe
https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2245356/higienos-institutas-pasidalijo-patarimais-kaip-atpazinti-savizudybes-gresme-ir-padeti-kencianciam
JPSPP koordinatorė Nadežda Labutienė