Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis – aktuali visuomenės sveikatos problema, lemianti didesnę savęs žalojimo riziką, taip pat dažnesnį bandymą žudytis paauglystėje ir suaugus. Nesenai piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis pradėtas tirti kaip savęs žalojimo rizikos veiksnys.
Intensyvesnis rūkymas, kanapių, ekstazio ir kitų neteisėtų medžiagų vartojimas yra labiau paplitęs tarp save žalojančių paauglių nei tarp nesižalojančiųjų. Buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu lyginta situacija Lietuvoje, Estijoje ir Liuksemburge. Gauti rezultatai parodė, kad 70,5 proc. mokinių yra bent kartą rūkę cigaretę. Rūkymas labiausiai paplitęs tarp Estijos ir Lietuvos vaikinų. 89,4 proc. mokinių nurodė, kad yra vartoję alkoholį. Autorių teigimu, visi rizikos veiksniai skatina savižudiškas mintis – kuo akivaizdesnis rizikingas elgesys, tuo didesnė savižudiško elgesio rizika. Mokiniai, kurie yra bandę rūkyti, yra vartoję ir alkoholio, dažnai rūko reguliariai, yra apsinuodiję alkoholiu, dažniau nurodė turintys savižudiškų minčių nei mokiniai, kurie nenurodė šių rizikos veiksnių.
Atlikti įvairūs moksliniai tyrimai, kurių metu nagrinėta psichoaktyviųjų medžiagų įtaką polinkiui save žaloti, rodo, kad moterims, kenčiančioms nuo psichikos sutrikimų ir priklausančioms nuo nikotino, kyla keturis kartus didesnė polinkio save žaloti rizika nei toms, kurios nerūko. Kito tyrimo metu buvo tirti į gydymo įstaigas patekę save žalojantys pacientai. Nustatyta, kad beveik ketvirtadalis pacientų turėjo su alkoholiu susijusių problemų, o 46 proc. pacientų alkoholį vartojo savęs žalojimo metu.
Savižala ir alkoholio vartojimas
Alkoholio vartojimas įtraukia jaunuolius į užburtą ratą – alkoholis sustiprina neigiamus jausmus ir emocijas, asmuo susitelkia į save (savo problemas, rūpesčius). Savęs žalojimas yra atsakas į nepakeliamą emocinę būseną, dėl to kyla gėdos ir kaltės jausmas. Šie jausmai gali padidinti neigiamas emocijas ir taip paskatinti pakartotinį savęs žalojimą. Alkoholio vartojimas stipriai išauga paauglystėje. Pastebima, kad jaunų žmonių apsinuodijimas alkoholiu yra itin dažna sveikatos problema daugelyje šalių.
Daugybė tyrimų rodo, kad bandymas žudytis yra būdingesnis paaugliams, dažnai ar dideliais kiekiais vartojantiems alkoholį. Mokslininkų atliktos analizės rezultatai patvirtina sąsajas tarp didelio kiekio alkoholio vartojimo ir savižalos. JAV nacionalinio tyrimo duomenimis, apsinuodijimas alkoholiu susijęs su mirtinais savęs žalojimo būdais.
Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia depresinę nuotaiką, kuri didina savižudiško elgesio riziką. Tikėtina, kad ryšys tarp svaigiųjų gėrimų vartojimo ir savižudiško elgesio skatina kitų rizikos veiksnių atsiradimą, pvz., psichinės sveikatos blogėjimą, impulsyvumą.
Savižala ir alkoholio vartojimas yra nesėkmingi bandymai reguliuoti emocinę būklę. Dažnai alkoholiu ir savižala siekiama laikinai sumažinti patiriamą stresą. Tai patvirtinta mokslininkų atlikti kokybiniai tyrimai. Rezultatai atskleidė, kad alkoholis iš pradžių pasirenkamas kaip būdas pabėgti nuo emocinio skausmo, tačiau alkoholio vartojimas kartu mažina savivertės ir savigarbos jausmą, kuris savo ruožtu skatina savižalą. Apsvaigimas nuo alkoholio didina ne tik impulsyvumą ir psichologinį distresą (pvz., beviltiškumo ir vienatvės jausmą), bet ir agresyvumą (nukreiptą į kitą asmenį ar save). Todėl alkoholio vartojimas gali būti reikšminga įvairių sveikatos problemų priežastimi. Taigi apsvaigimas nuo alkoholio yra svarbus rodiklis, į kurį būtina atsižvelgti, siekiant užkirsti kelią polinkiui save žaloti ir savižudiškam elgesiui.
Moksliniai tyrimai apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir savižalos ryšį pradėti nagrinėti visai neseniai. Atlikus literatūros apžvalgą pastebimos sąsajos tarp piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ir savižalos.